Dažnai kalbame ir girdime apie bendruomeniškumą ir atsakomybę už mus supančią aplinką. Nors kiekvienas esame atsakingi už savo kiemą ar prižiūrimą teritoriją, neretai imame rūpintis ir tuo, kas, atrodytų, mums nepriklauso – šaligatviu prie kaimyno tvoros, skveru už namo ar net pamiške už kvartalo ribų. Tai ne tik rodo mūsų rūpestį aplinka, bet ir atspindi supratimą, kad švara ir tvarka – visų mūsų bendras reikalas.
Viena iš tokių bendruomenės tvarkomų vietų Biržuose yra Širvėnos ežero pakrantė, kur prasideda Aušros gatvė. Ši vieta biržiečiams nuo seno yra žinoma kaip Aušros maudykla. Joje besilankantys žmonės pastebėjo, kad teritorija aplink maudyklą atrodo tarsi parkelis – žolė nupjauta, vaikai gali pažaisti ant didelės smėlio krūvos. Kaip pavyko išsiaiškinti, paežerę ir maudyklą prižiūri to kvartalo gyventojai, prie tvarkos didele dalimi prisideda ant ežero kranto įsikūrusi odontologijos klinika „Divodenta“.
„Nors tai ne mūsų kiemas, bet pro langus žiūrime į ežerą, tiek mes, tiek klientai išeina pasivaikščioti prie ežero, tad tvarkyti aplinką mus yra normalus dalykas. Be to, prie ežero laiką leidžia ir mūsų pačių vaikai. Tačiau, manau, svarbu pažymėti, kad pakrantės teritorijos plotus tvarkome ne mes vieni. Pievas ties savo sklypais nusišienauja ir kaimynai, tad visi bendrai sugebame palaikyti bazinę tvarką“, – sake „Divodenta“ klinikai vadovaujanti ir paežerėje su šeima gyvenanti Giedrė Žaldokienė.
Žolę palei maudyklos pakrantę pjaunantis pusamžis vyras savo Darbo taip pat pernelyg nesureikšmino.
„Nors gyvenu keliais namais toliau, bet pats ateinu nusimaudyti, vaikai atbėga pasipliuškenti. Pačiam smagiau, kai pakrantėse dilgėlių nėra, o ant prižiūrimos vejos ir erkėms ne taip jauku veistis. Iš vienos pusės vienas kaimynas žolę sau po langais nusipjauna, aš su trimeriu praeinu maudyklą, parkelis – „Divodentos“ žinioj, o dar toliau kiti kaimynai kaskart nusitrimeriuoja. Tai džiunglių pavyksta išvengti, visiems smagiau ir gražiau. Kvaila būtų laukti ir tikėtis, kol kas nors atvažiuotų ir gal kokį kartą per metus pievą nušienautų“, – kalbėjo žolę pjovęs vyras, kuris, pašauktas vaikų, nuskubėjo namo taip ir nespėjęs pasakyti savo vardo.
