Obelaukietis studentas Svajūnas Viederis prieš keletą metų sėdo ant dviračio ir pradėjo šimtus kilometrų siekiančias keliones. Jis neslepia, kad taip važiuoti jis pradėjo po to, kai mirė mama.
„Kiekvienos kelionės metu galvoju, ką mama pasakytų, kaip reaguotų. Didžiausias mano noras, kad mama iš dangaus matytų, ką aš darau. Ji visuomet žinojo, kad esu kitoks nei visi, kad keliu sau iššūkius – lipdavau į bokštus, apleistus namus, užsiimdavau pirotechnika. Mėgdavau jai pasigirti, kad teises išlaikiau, gitara groti išmokau. Po visų kelionių būdavo mintis, kad norėčiau, jog būtų mama ir galėtų pasidžiaugti“,- kalba šimtus kilometrų dviračiu įveikęs biržietis.
Gali bet kur kalbėtis
Svajūnas pasakoja, kad mama ilgą laiką dirbo labdaros ir paramos fondo „Vilties šviesa“ parduotuvėje. Prieš tai ji, kilusi iš Latvijos, buvo vertėja iš rusų į latvių kalbą.
Mama ilgai bei sunkiai sirgo ir silpo. Kai ji mirė, Svajūnas nusipirko geresnį vintažinį japonišką dviratį ir išmynė. Sako norėjęs kaip nors užimti savo laiką ir mintis, kad negalvotų apie netektį.
„Esu krikščionis, žinau, kad mama mane girdi ir su ja galiu bet kada ir bet kur kalbėtis. Tai ir darau“,- sako Svajūnas.
Tikisi nukeliauti iki Juodosios jūros
Pirmą kartą vaikinas numynė dviračiu 20 kilometrų atstumą. Tai nepasirodė labai sunku. Tada draugams pasiūlė dviračiais nuvažiuoti iki Jūrmalos su nakvyne. Į ten jie mynė kelis kartus.
Vėliau su draugu Evaldu nuvažiavo į Estijos sostinę Taliną. Kelionė buvo nevykusi, nes Taline Svajūnui sulūžo dviratis. Jam grįžti į Biržus teko autobusu.
Kitų metų vasarą su Evaldu jie nutarė apkeliauti Lietuvą. Vaikinai per aštuonias dienas įveikė 1219 kilometrus. Paskutinę kelionės dieną nuvažiavo net 235 kilometrus.
Po šios kelionės Svajūnas draugą kalbino keliauti iki Berlyno arba Juodosios jūros. Tada dar nebuvo karo Ukrainoje. Ši jūra ir kelionė į Ukrainą vaikiną labai traukia, ir jis šiuos planus žada įgyvendinti pasibaigus karui.
„Rytuose žmonės nuoširdesni, jiems viskas įdomu. Skandinavijoje žmonės malonūs, tau padės, paduos vandens.
Bet iš tiesų niekam iš esmės nerūpi, kaip tu gyveni“,- įsitikinęs keliauti mėgstantis vaikinas.
Kai Svajūno draugė pasakė važiuosianti į Švediją, vaikinas pasisiūlė pas ją atvažiuoti dviračiu.
Vėliau jis paskaičiavo, kad dviračiu iki tos vietos, kur keliavo, nuvažiavo 1320 kilometrus, o jei sudėtų kilometrus keltu ir traukiniais, tai susidarytų 2600 kilometrų.
Šiuos atstumus jis įveikė per trylika dienų.
„Tai buvo pirma kelionė, kai važiavau vienas. Galvojau, kad bus sunku, didelis psichologinis iššūkis. Juk kai mirė mama, man vienam būti buvo labai sunku. Bet kai persikėliau keltu ir myniau iki nakvynės vietos, pasijutau labai laimingas, kad esu vienas su savimi, kad tik aš vienas nuspręsiu, ką veiksiu, kad panorėjęs galiu keisti tikslą, greitį, maršrutą“,- kalbėjo Svajūnas.
Pasiima Bibliją
Svajūnas dažnai stebi laidas, kurias filmuoja keliautojas dviračiu Aurimas Valujavičius. Biržietis supranta, kad šis keliautojas yra gerokai aukštesnio lygio, nes jo kelionės užtrunka ne dienomis ar savaitėmis, o mėnesiais.
„Man būtų sunku taip ilgai išbūti vienam. Taip nenoriu. Man patinka būti su šeima, drauge, bažnyčios, kurioje esu, bendruomene. Tik tiek, kad iškeliu sau iššūkius ir juos įgyvendinu“,- sako vaikinas.
Pašnekovas neslepia, kad kelionėse būna ir nemalonių akimirkų. Tarkim, Švedijoje jis buvo apvogtas – ant dviračio paliko keletą daiktų, kurie naktį dingo. Nebeturėjo neperšlampamos šiltos aprangos, o Vokietijoje prasidėjo lietus. Teko skubiai keisti planus ir Berlyną pasiekti traukiniu.
Kitą dieną atsirado skylė dviračio padangoje. Naktimis blogai miegojo, vis galvojo, kaip pasiekti Lenkiją ir kad viduryje maršruto neliktų „ant ledo“. Ko jis bijojo – įvyko, padanga sprogo. Bet tai įvyko mieste, iš kurio jis jau buvo suplanavęs išvykti traukiniu.
„Esu religingas žmogus ir tokiose situacijose meldžiuosi Dievui, kad padėtų. Juk visi žinome, kad mes planuojame, o Dievas juokiasi. Jis duoda ramybę, džiaugsmą ir galimybę keliauti. Jo valia viskas ateina ir viskas išeina“,- kalba Svajūnas.
Ir sako į keliones pasiimantis vienintelį dalyką, kuris jį nuolat palaiko ir neleidžia užmiršti Dievo žodžio – Bibliją.
Geriausias kurso studentas
21 metų Svajūnas yra Klaipėdos valstybinės kolegijos studentas. Jis studijuoja elektros ir automatikos inžineriją.
Baigęs mokyklą Biržuose vaikinas metus mokėsi Šiauliuose politechnikos mokykloje, studijavo elektriko specialybę. Tiesiog norėjo įsitikinti, ar pasirinkta specialybė yra skirta jam, o jei tai nepasiteisins, norėjo metus padirbėti. Pamatė, kad ši specialybė jam limpa.
Baigęs studijas Svajūnas bus iš tų specialistų, kurie automatizuos įmonių darbą.
Vaikinas neslepia, kad jam studijos itin sekasi. Kurse jis geriausias studentas, todėl gauna ir stipendiją. Dėstytojai jam sako, kad jis su tokiais pažymiais galėjo laisvai studijuoti aukštojoje mokyklą. Tačiau jis pasirinko kolegiją, nes čia mokoma daugiau praktinio darbo.
Vaikinas neslepia save išlaikantis pats – gauna stipendiją, šiek tiek užsidirba. Yra gavęs ne vieną užsakymą kaip elektrikas.
Šiuo metu Vilniuje slaugą studijuoja ir Svajūno brolis Mozė, o sesuo Danielė yra dvyliktokė.
Vaikinas sako „spaudžiantis“ seserį, kad ši mokytųsi, nes, anot vaikino, mokslas ateityje bus labai reikalingas.
Pajusti šalį
Pašnekovas turi vairuotojo pažymėjimą ir automobilį. Juo dažnai tenka važiuoti iki Telšių, kur juvelyriką studijuoja jo draugė Rugilė. O toliau iki Klaipėdos dažniausiai vyksta traukiniu.
Tačiau kelionės automobiliu jį žavi ne tiek, kaip dviračiu.
„Važiuodamas su mašina tu pamatysi tik tuos dalykus, kai sustosi. Vaizdai keičiasi per greitai. O važiuodamas su dviračiu esi gamtoje – užuodi, girdi paukščiukus, pamatai viską, gali fotografuoti. Jei nori pažinti visą šalį, turi ją pajusti per visus pojūčius“,- įsitikinęs vaikinas.
Jis neslepia, kad kelionės dviračiu yra ir pigesnės bei ekonomiškesnės. Jam labai patinka ekologijos idėjos, todėl labai žavisi Danija, kur yra daugybė dviračiais važiuojančių žmonių.
„Tiek, kiek Lietuvoje yra automobilių, tikrai nereikia. Ypač Biržuose, kur atstumai nedideli ir juos gali įveikti dviračiu ar elektriniu paspirtuku“,- sako Svajūnas.
Štai jo tėtis Arūnas vasarą visuomet į darbą „Siūlo“ fabrike iš Obelaukių važiuoja tik dviračiu.
Svajūnas Viederis sako kitą vasarą norintis nuvažiuoti iki Šveicarijos ar Islandijos. Tačiau gyventi norėtų tik Biržų rajone, Obelaukiuose. „Man ten gražiausia“,- tikina vaikinas.
