Šilumos kaina Biržuose – kaip devyngalvis slibinas. Kovotojais su juo pasiskelbusių daug, o specialisto tai nėr. Tokio reikėtų. Geriausia būtų, kad kiekvienai slibino galvai – po vieną. Tokia apibendrinanti mintis kyla po Biržų savivaldybės tarybos Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdžio.
Savivaldybės administracijoje kadaise diegta praktika – prie kiekvieno prastai dirbančio specialisto pasodinti dar vieną, „iš savęs“ gabesnį. Kėdės pildėsi, opozicija ir valdantieji (pagal kadencijas) dėl to vieni kitus „tarkavo“, gyventojų rajone mažėjo, o šilumos kaina – ne. Nebuvo specialisto.
Apie tokio žmogaus poreikį kartota ir komiteto posėdyje. Jame kalbėta apie šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumo įvertinimo studijos rengimą bei konsultavimo paslaugas. Komiteto posėdį vedė pirmininkas Dalius Drevinskas.
„Kur mes einame?“
„Savivaldybė yra užsisakiusi šitą studiją. Ten ne tik studija, bet ir konsultavimo paslaugos bus. Kaip žinot, mūsų savivaldybėje nė vieno iš mūsų nėra šilumos specialisto. Tikro šilumos specialisto. Tik pakalbėjimas yra, todėl ir užsakyta studija, kad būtų ir konsultavimo paslaugos“,- aiškino komiteto vadovas D. Drevinskas ne tik savivaldybės lygio auditorijai.
Tada jaunoji tarybos narė „valstietė“ Edita Čepokienė pažėrė klausimų merui: „Kodėl neturime to šilumos specialisto ir liepos mėnesį mus nubaudė? Kodėl mes neatsakome į „Litesko“ raštus? Kodėl nederiname investicijų? Kodėl nepateikiame šilumos kainos skaičiavimo dedamųjų? Kodėl iki šiol mes patys savivaldybėje neturime tos strategijos, kur mes einame?“
Sklypą turėjo, bet nepriklausomo tiekėjo nerado
Meras Vytas Jareckas aiškino, kad „politikai yra skirtingi asmenys, skirtingi jų interesai, nebuvo vieningo sutarimo, todėl buvusi koalicija nepritarė „Litesko“ pasiūlymams.
Anot mero, buvęs administracijos direktorius ieškojo galimybių (Architektūros ir urbanistikos skyrius esą tam ir sklypą buvo numatęs) pasikviesti nepriklausomą šilumos tiekėją.
„Mūsų medienos perdirbimo ir kitos įmonės yra nutolusios. Tai mums tokia situacija yra nepalanki, kai mes neturim perteklinės šilumos gamintojų, kurie galėtų tiekti šilumą į bendrus tinklus ir taip sumažinti šilumos kainą“, – aiškino meras. Anot jo, dėl tos nepriklausomo tiekėjo paieškos buvo sugaištas laikas ir nepriimtas sprendimas dėl strategijos.
Kad taryboje nebūtų tik „tukšt, tukšt, tukšt rankytėmis“
„Nesvarbu, kad politinė pozicija keitėsi, bet meras tai nesikeitė. Jūsų, kaip mero, pozicija turėjo galbūt nesikeisti – strategija ir vizija. Ir jeigu jūs ir nesutinkate su „Litesko“ pasiūlymais, tai jiems taip ir atsakyti reikia, kad siūlymas mūsų netenkina „todėl ar todėl“. Tada vyktų diskusija“, – kalbėjo E. Čepokienė.
Tada merui į pagalbą suskubo rajono politikoje jau patyręs komiteto pirmininkas.
„Edita, aš galiu jums tuoj pat atsakyti. Matot, jūs tik dabar atėjote į komitetą ir dar tik pradėjote gilintis į viską. Ir esmė yra tokia, kaip minėjo Rimantas („Litesko“ komercijos direktorius R. Germanas – red.), kad atsijungė daug objektų… Lygiai taip atėjo į tarybą, sako: jūs nieko nesuprantate apie šilumą, nori atsijungti ligoninė… Visi tarybos nariai tik tukšt, tukšt, tukšt rankytes ir pakėlė. Kadangi konsultanto jokio nebuvo. Ir išdraskė, kaip sakant, tą šilumos ūkį. Kiek metų turėjo praeiti, kad bendru sutarimu užsakytų tą studiją“, – vaizdžiai istoriją šilumos ūkio, neturėjusio konsultanto, piešė D. Drevinskas.
„Kur ta diskusija? Rimantas („Litesko“ komercijos vadovas – red.) sako, kad daug metų nepavyksta su jumis diskutuoti“, – vėl atkakliai klausinėjo E. Čepokienė.
„Strategijos nebuvo nei iš „Litesko“, nei iš savivaldybės pusės. „Litesko“ taip pat žinojo, kad namai renovuosis, žinojo, kad vienos katilinės reikės atsisakyt,“ – sakė D. Drevinskas.
„Kol kas“ – kone dvidešimt metų
„Tai kodėl neturime to šilumos specialisto ir nederiname investicijų?“ – norėjo žinoti E. Čepokienė.
„Specialisto nėra todėl, kad savivaldybės Statybos infrastruktūros skyriuje neatsirado tokio specialisto pareigybės. Ir aš manau, kad jis reikalingas. Jis visą laiką reikalingas kaip pagrindinis konsultantas, kuris galėtų savivaldybei atstovauti tvirtinant kainas komisijoje. Deja, neturim jo kol kas“, – atsakė meras.
„Kiek laiko neturit?“ – tikslinosi tarybos narė „valstietė“.
„Tiek, kiek sutartis pasirašyta su „Litesko“, tiek ir neturim“, – atsakė meras apie socialdemokratų ir „valstiečių“ valdymo laiku (2003 metais) pasirašytą šilumos ūkio nuomos sutartį.
Studija – ne panacėja, spręsti teks patiems
Į pokalbį įsijungusi savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė pripažino, kad E. Čepokienės požiūris „tarsi iš šalies“ yra pats svariausias ir teisingiausias.
I. Varzienė sakė, kad reikia pripažinti, jog niekada nebuvo dalykinių diskusijų, šilumos klausimas visada buvo politizuojamas. Ir, pasak direktorės, dabar visiems „kaip panacėja yra ta studija, visiems yra labai smagu prisiimti tuos nuopelnus“.
„Tačiau turime suvokti, kad šita studija pasiūlys tik teorinius sprendimus, o praktiniai sprendimai turės būti savivaldybės“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorė I. Varzienė.
Politinė švara bus patikrinta netrukus
I. Varzienė vylėsi, kad balsuojant už praktinius sprendimus dėl šilumos ir pats pirmininkas, ir kiti politikai išvengs populizmo. Tada kreipėsi į aktyviai posėdyje dalyvaujančią E. Čepokienę.
„Gerbiama Edita, savivaldybės taryba būtent todėl ir nepatvirtindavo nei investicijų, nei kainų dėl to, kad ji buvo labai populistiška. Ir būtų buvę labai nepopuliaru prieš žmones, kad ta kaina tokia didelė… Aš matau pačią didžiausią esminę problemą, kad iš pat pradžių nebuvo įsiklausoma į argumentus, o nueita paprasto politikavimo keliu ir dėl to nei strategijos, nei optimalių sprendimų nebuvo.
Tai, gerbiama Edita, jums atsakymas. Ir netrukus aš labai norėsiu pasižiūrėti, ar ta jūsų politinė švara formuluojant klausimus išliks“, – kalbėjo savivaldybės administracijos vadovė apie artėjantį tarybos balsavimą dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo.
Kiekvienai funkcijai atskiras specialistas – neleistina prabanga
I. Varzienė pripažino, kad šilumos specialisto reikėtų, tačiau gyventojų skaičiui mažėjant didinti klerkų skaičių būtų labai nepopuliaru.
„Antra, savivaldybėje yra tiek funkcijų, kad negalima sau leisti prabangos turėti, pavyzdžiui, kiekvienai funkcijai atskirą specialistą. Jūs žinote, kad dabar, kai įmonių valdybos buvo išformuotos, lygiai taip pat mes neturime vandentvarkai specialisto, kuris padėtų mūsų įmonei „Biržų vandenys“, neturime specialisto, kuris kuruotų ir strateguotų autobusų parką ir t.t.“, – kalbėjo I. Varzienė.
Būtent specialistas šilumai turėtų būti reikalingas dėl ypatingos, žmonėms aktualios situacijos, tačiau neįmanoma kiekvienai sričiai turėti atskirą specialistą.
Šilumos strategijos studija turi būti baigta iki vasaros. Tai buvęs ilgas procesas, studiją rengė daug savivaldybės specialistų. „Pabaigoje siuntėme tą darbą ir komiteto pirmininkui gerbiamam Daliui, siūlėme pareikšti savo pastabas, tad jis irgi laikytinas bendraautoriumi“, – kalbėjo administracijos direktorė.
Anot jos, dabar negali būti pasyviai laukiama studijos – nuolat turi vykti dalykinės diskusijos.
„Turi būti lygiagrečiai dirbama – nepolitikuojant, nerašinėjant vienam ant kito, neįžeidinėjant, nuolat neprimenant praeities, girdint argumentus… Ir jeigu mums tai pavyktų, būtų teigiamas šio komiteto posėdžio įnašas. O jeigu ši diskusija turėtų konstruktyvų dalykinį tęsinį, tai posėdis būtų vykęs ne veltui“, – mano savivaldybės administracijai vadovaujanti I. Varzienė.
Po baliaus – realus gyvenimas
„O dabar, Rimantai, katilams yra kažkoks finansavimas ar nėra?“ – katilinių remontu pasidomėjo komiteto pirmininkas liberalas Dalius Drevinskas.
„Dabar finansavimo jokio nėra. Ir iš viso reikia suprasti, kad šitas ES banketas baigėsi – yra realus gyvenimas“, – atsakė UAB „Litesko“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
„Supratau“, – atsakė politikas.
