Kalėdos – kaip jautrumo, meilės jausmai, gaubiantys šeimą ir lydintys kūdikio gimimą. Tai stebuklo nuojauta ir įvykis, sukrečiantis žmogaus gyvenimą. Žinia apie kūdikio laukimą prieš dvejus metus apvertė ir 43-ejų sulaukusios biržietės moters pasaulį, kuriame dabar karaliauja prieš Kalėdas gimęs dvimetis Majus.
Šokui prilygusi žinia
Trijų sūnų mama Lilija Vaitiekūnienė išgyveno pasikeitimus darbe, kūrė ir dėliojo planus, kuriuos staiga lyg viesulas išblaškė žinia apie būsimą kūdikį.
Jis susiruošė ateiti į du sūnus turinčią šeimą. Lilijos ir Arūno vyresnėliui Nojui buvo aštuoniolika, Konstantui – trylika. Nėštumas, kaip ir du pirmieji, nebuvo planuotas. Tačiau trečiasis kūdikis į šį pasaulį pasibeldė jau tuomet, kai apie tokį pokytį šeima nebeturėjo jokių minčių.
„Teoriškai trečiojo vaiko neturėjo būti, tačiau įvyko tai, kas apvertė realybę ir tapo Dievo dovana“, – sako 45 metų moteris.
Aštuonerius metus Vabalninko seniūnijai vadovavusi ir daugeliui netikėtai seniūnės pareigų atsisakiusi moters sako tuo metu tiesiog pajutusi nuovargį. Buvo 2019 metų ruduo. O pavasaris atūžė su žinia apie nėštumą.
„Visi pokyčiai – išėjimas iš darbo, nauji planai, žinia apie nėštumą užgriuvo vienu metu. Tai buvo 2020-ųjų pradžia, pats covido įkarštis“, – kalba Lilija. Moteris sako į žinią apie kūdikį pati reagavusi itin jautriai – išgyventa ir baimė, ir panika. Ramiau ir tvirčiau laikėsi sutuoktinis Arūnas.
„Lėkėme į Vilnių, privačią kliniką, darėme visus, tarp jų ir genetinius, tyrimus“, – prisimena moteris.
Tik tuomet, kai viskas jau buvo aišku, Lilija ir Arūnas jaunėliui sūnui pasakė, kad jis turės brolį.
„Tik nebenusišnekėkit“, – tokia natūrali buvusi tuomet trylikamečio Konstanto reakcija. Pasak Lilijos, aštuoniolikmetis Nojus tai, kas vyksta šeimoje, pats nujautęs iš tėvų elgesio, reakcijų.
Nelengva kelionė į šį pasaulį
Pasak Lilijos, nėštumas buvęs sunkus. Ne sykį prireikė greitosios pagalbos medikų ir gydytojų rūpesčio.
„Teko pasivažinėti greitosios pagalbos automobiliais. Būtinai turiu pasakyti, kad „greitoji“ labai operatyviai reaguodavo į pagalbos prašymą, skubiai atvažiuodavo ir su įjungtais švyturėliais dideliu greičiu lėkdavome į Panevėžį“, – pasakoja moteris.
Gimdymas buvęs taip pat sunkus. Pasak Lilijos, gimdyti teko budint gydytojai, natūralaus gimdymo šalininkei.
„Gimdžiau pati, niekas man Cezario nedarė – iškankino ilgai“, – mena gruodžio 13-ąją sūnų pagimdžiusi mama. Vaikelis gimė visiškai sveikas.
Pasak Lilijos, Majus gimė anksčiau, negu prognozavo gydytojai. Trečiasis Vaitiekūnų sūnus turėjęs gimti prieš pat Kalėdas.
„Majus turėjo ateiti į šį pasaulį. Nepaisant nieko. Ir tai yra tikras prieš Kalėdas patirtas Dievo stebuklas, dovana“, – kalba Lilija. Ji sako tikinti, kad tai buvę nulemta iš aukščiau, kaip ir visa, kas jos gyvenime vyko.
Teko viską patirti iš naujo
Sakoma, kad brandaus amžiaus gimdančios moterys patiria ypatingą galimybę pakartoti kūdikio gimimą lydintį stebuklą. Dar sakoma, kad antrąjį ir kitus vaikus yra daug lengviau auginti – esą nebelieka su pirmuoju kūdikiu išgyventos nežinomybės, atsiranda patirtis ir pasitikėjimas savimi bei auginti padedančiais artimaisiais.
„Su Majumi į namus atėjo nauja šilumos banga, ramybė, pilnatvė. Tačiau aš jau buvau pamiršusi daugybę kūdikio priežiūros dalykų – viską teko mokytis iš naujo“, – kalba Lilija. Majui gimus jai lengviau nebuvę – tekę patirti netgi daugiau susirūpinimo, baimės, kad tik vaikelis nesusirgtų, kad būtų sotus. Nemigo naktis, kurias tenka išgyventi daugumai, Lilija vadina natūraliu dalyku, patirtu ir auginant vyresniuosius berniukus. Tik, pasak moters, tuomet jai, pirmąjį sūnų gimdžiusiai 24-erių, viskas atrodę lengviau.
Numyluotas ir išbučiuotas
Dvejų metukų sulaukęs Majus – šeimoje visų numyluotas ir išbučiuotas. Pasak Lilijos, visi nori jį nešioti, dvidešimtmetis studentas Nojus iš Vilniaus grįžęs net nenusirengęs pirmiausiai skuba prie mažojo Majaus.
„Abu sūnūs broliuką labai myli, o Majus – juos“, – sako mama. Ji džiaugiasi turinti vaikus mylėti mokantį ir jų gyvenime labai svarbų vyrą – sutuoktinį Arūną.
Pasak Lilijos, jiems abiem, darbais itin užimtiems, pavykę auklėti sūnus atsakingus ir gerbiančius tėvus.
„Pas mus kažkaip nebuvo durų trankymo, akių draskymo ir kitų paauglystei būdingų dalykų“, – kalba mama apie sūnus. Jie abu būdavę užimti – sportavę, lankę ir baigę muzikos mokyklą. Nojus lankė dziudo treniruotes, muzikos mokykloje baigė akordeono, o Konstantas – smuiko klasę.
Gimnazijos pirmokas Konstantas ir dabar bendrauja su muzikos mokytoja, pagroja koncertuose.
Pasak Lilijos, muzikalumą sūnūs galimai paveldėjo, nes jos teta – muzikos mokytoja. Tačiau Lilija akcentuoja, kad vaikai muzikos mokyklą lankyti turėję ne tiek dėl muzikinio lavinimo, kiek dėl užimtumo.
Šeimos pažįstami giria Nojų už darbštumą – vasarą jis stengiasi užsidirbti, pluša statybose.
„Vyresnieji mūsų sūnūs abu skirtingų charakterių, mažylis jį taip pat turi“, – šypsosi mama.
Veiklios moters gyvenimą pakoregavo kūdikis
Mažasis Majus lanko vaikų darželį, į kurį mama sūnų pradėjo leisti nuo vienerių metukų. Pati grįžo į darbą „Siūlo“ bendrovėje, kurioje teisės mokslų magistrantė dirba personalo specialiste. Šioje įmonėje Lilija dirbo ir prieš gimdymą, kol išėjo su vaiko auginimu susijusių atostogų.
„Labai džiaugiuosi, kad galiu eiti į darbą. Man tai būtina. Dirbdama aš pasikraunu energijos, tarsi atgaunu savivertę“, – sako Lilija. Anot jos, darbas moteriai neleidžiantis „užgesti“. Tokia „užgesusi“ moteris esanti niekam neįdomi, net vaikams.
Pasiteiravus, ar turėjo pagrindo kalbos, kad Lilija Vaitiekūnienė galinti būti puiki kandidatė į merus, moteris tik nusišypsojo.
„Siūlymų buvo, tačiau Majus yra per mažas, jam reikia dėmesio, kurio neliktų nėrus į bet kokią svarbią viešąją veiklą. Tą patyriau 8 metus dirbdama seniūne, kai ir savaitgaliais reikėdavo ne būti su šeima, o važiuoti į šventes. O tradicija tokia, kad neatvykimą į kokią nors bendruomenės šventę žmonės supranta kaip nemeilę jiems“, – sako Lilija.
ŠR Lilijos klausė nuomonės, ar gražiai moteriai profesinių aukštumų siekti lengviau, ar kaip tik sunkiau dėl nebylios moteriškos konkurencijos ir dėl to kylančių variacijų posto siekimo tema.
„Gražia savęs niekada nelaikiau, esu įsitikinusi, kad darbe svarbiausias kriterijus yra žinios, gebėjimas jas taikyti ir iniciatyva.Tačiau galiu pasakyti, kad moteriai įrodyti, kad esi ko nors verta, yra žymiai sunkiau negu vyrams. Stereotipas toks – jis yra vyras, ir tuo viskas tuo pasakyta“, – kalba Lilija.
Galimas darbas savivaldybės taryboje jai atrodo sunkus ir atsakingas. Anot patirties savivaldos sistemoje turinčios moters, tik sprendimų projektų rengėjai žino tikrąją žinių, derybų ir įvairių interesų derinimo reikalaujančio darbo kainą.
„Niekada nesakyk niekada… Užtenka, kad jau sakydavau negrįšianti net į Panevėžį, dirbsianti tik Vilniuje, o atitekėjau net iki Biržų“, – juokiasi už Vabalninko krašte augusio Arūno ištekėjusi panevėžietė, paklausta apie galimą politinę karjerą.
Šiuo metu Lilija įsitikinusi, kad visi su kūdikio laukimu bei gimimu į jos gyvenimą atėję pokyčiai – ne veltui.
„Taip sudėliota, kad žmogaus gyvenime įvyksta tai, kas turi būti, ką žmogus turi suprasti, įvertinti“, – kalba trijų sūnų mama. Po trejų metų pertraukos ji šįmet su šeima ir mažuoju Majumi išsiruošė į Graikiją. Lilijai kelionės – pati geriausia atgaiva, kuria šeima nuolat stengdavosi mėgautis. Pačius ryškiausius įspūdžius Lilija sako parsivežusi iš Maldyvų ir Italijos – Romos bažnyčių, į kurias jai vis norisi sugrįžti.
