Susikalbėjimas ir įvairių gyventojų grupių interesų derinimas turėtų būti kertinis kaimo bendruomenių veiklos akmuo. Kartais dėl nesusikalbėjimo kyla didelis triukšmas, kuriam, kaip vėliau pasirodo, realaus pagrindo lyg ir nebuvo.
Nerimastinga žinia atskriejo iš Kilučių kaimo. Skambinusi moteris sakė, jog neaišku, kas ir kodėl ėmė vežti žemes į pievą tarp Biržų gatvės ir Apaščios upės, netoli tilto. Moteris baiminosi, kad dėl to nenukentėtų pievoje stovintis kaimo gyventojų iniciatyva pastatytas kryžius. Ji rūpinosi, kad būsimas statinys ar kitas objektas kryžiaus neužgožtų, kad bendras vaizdas nenukentėtų.
Moteris piktinosi, kad niekas jos ir kai kurių kaimynų apie šitoje vietoje vykdomus darbus neinformavo, nepaklausė nuomonės ar pritarimo.
Viskas daroma teisėtai
Pirmadienį po pietų buvusią kaimo kryžiaus ir jį juosiusių tujų vietą žymėjo tik pievoje iškastas žemės lopinys. Buvo surinktos ir sukrautos į krūvą prie kryžiaus vedusio takelio trinkelės, netoliese pūpsojo suvežto grunto krūvos. Kryžiaus vietoje buvo padėta gėlių puokštė.
Širvėnos seniūnas Saulius Eigirdas sakė, jog šioje vietoje poilsio ir laisvalaikio zoną ketina įrengti Kilučių kaimo bendruomenė. Esą viskas daroma teisėtai, visi suderinimai ir leidimai gauti. Tą patį patvirtino ir savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė.
Sutvarkys viešą erdvę
Ką toje vietoje ketinama daryti, detaliau paaiškino Kilučių kaimo bendruomenės pirmininkė Svaja Strautnikienė.
Anot pirmininkės, jokių mūrų čia statyti neketinama. Bendruomenė nori sutvarkyti paupio ruožą, kad upė pavasarį jo neapsemtų, kad jis taptų patrauklus ir gražus. Pasak S. Strautnikienės, bus privežta grunto, jis išlygintas, apsėta žolė, prisodinta medžių ir gėlių. Tuomet į savo vietą sugrįš ir kaimo kryžius, kuris iki to laiko bus restauruotas ir perdažytas.
Anot pirmininkės, su šiuo sumanymu Kilučių žmonės buvos supažindinti – buvo einama po gyventojų namus ir renkami parašai, patvirtinantys pritarimą viešosios zonos ir kryžiaus tvarkymui. „Galimas daiktas, pora gyventojų ir liko neinformuoti. Viena senjorė apskritai nelinkusi nieko įsileisti į namus, be to, jos dažnai namuose ir nebūna, tai ji galėjo būti ir nesupažindinta“, – kalbėjo S. Strautnikienė.
Anot pirmininkės, jokių kitokių statinių ar įrenginių šiame sklype nebus, tik atstatytas kryžius, gėlės ir medeliai. „Kryžių būtinai reikėjo remontuoti, buvo smarkiai pasviręs, jei ne šiais, tai kitais metais tikrai būtų nuvirtęs“, – sakė S. Strautnikienė.
Jei viskas sėkmingai seksis, pirmininkė tikisi visus darbus baigti iki rudens, kad ateinantį pavasarį būtų galima užsėti žolę ir sodinti gėles.
Daug triukšmo dėl nieko?
„Kai nieko nedarai, tai visiems labai gerai. Bet jei ką pradededi, pajudini, tai tada visi iš visų pusių pradeda savo nuomonę ir pasiūlymus reikšti“, – sakė aktyvi Kilučių bendruomenės narė, Kilučių kaimo kryžiaus statymo organizatorė Aldona Joneliūkštienė.
Anot moters, visas šitas šurmulys dėl kryžiaus ir paupio zonos bendruomenėje kilo todėl, kad pirminiame projekto variante čia buvo numatytos sūpuoklės, stalai ir kiti laisvalaikio erdvės elementai.
„Aš sakiau, kad kryžius yra šventas dalykas, jo aplinka turi būti rami ir žaidimų aikštelė bei šurmulys aplink netinka. Niekas manęs gal ir nebūtų klausęs, bet gyvenimas viską sudėliojo. Paaiškėjo, kad šiam projektui nebuvo skirtas prašomas finansavimas, todėl sūpuoklių ir kitų dalykų nebebus. Tokiam paupio tvarkymui aš pritariu“, – sakė A. Joneliūkštienė.
Moteris kalbėjo, jog kaimo kryžiui sukako jau ketvirtis amžiaus, ir jam būtinai reikėjo remonto, nes apatinė dalis visa supuvo.
Poniai Aldonai nesuprantamas kai kurių žmonių siūlymas nebestatyti kryžiaus senojoje vietoje. Jos nuomone, kai žemes išskirstys, sutvarkys, kryžių reikia atstatyti senojoje vietoje. „Kryžius – ne tas daiktas, kuri galima tampyti iš vietos į vietą. Statymui reikia leidimų, derinimų, žmonių sutarimo. Kryžius – ne koks akmuo, kurį numesi, kur panorėjęs“, – žmonių nesupratingumu piktinosi A. Joneliūkštienė.
„Kaimas be kryžiaus būti negali. Kaip man pasakojo senieji Kilučių gyventojai, prieškariu čia buvo net trys kryžiai. Užėjus sovietams, juos naktimis komjaunuoliai nupjovė. Atkūrus Nepriklausomybę, organizavome kryžiaus atstatymą, vaikščiojome pas visus žmones, kalbėjomės. Nors čia gyvena ir katalikai, ir reformatai, tačiau visi geranoriškai kryžiaus atstatymui aukojo. Pasirinkome vietą, pasistatėme kryžių ir vėl jį restauravę į seną vietą atstatysime“, – ryžtingai kalbėjo ponia Aldona.
