Balandžio 30 dieną Pačeriaukštėje, šiųmetinėje Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje, vyko dar vienas žymiems kraštiečiams skirtas renginys.
Popietėje „Kai praeitis, dabartis ir ateitis susitinka“ prisiminti iš šių vietovių kilę garbūs žmonės – Bronislava Stapulionienė bei Antanas Macijauskas.
Apie nuo Pasvaliečių kaimo kilusį inžinierių, publicistą, visuomenės veikėją A. Macijauską, jo gyvenimą bei nuveiktus darbus pasakojo Pasvaliečių kaimo bibliotekininkė Aušra Ūselienė. Labiausiai mums žinomas A. Macijausko nuopelnas yra kova dėl lietuviško rašto, tačiau tai buvo daugeliu gabumų apdovanotas žmogus.
Bibliotekininkė kalbėjo apie 8 pagrindines A. Macijausko veiklos sritis tarsi 8 ąžuolus, kuriuos jaunystėje jis pasodino tėviškėje. Tai publicistika, bendradarbiavimas spaudoje, lietuviškų knygų leidyba, politinė veikla prieš carizmą dėl spaudos laisvės. A. Macijauskas buvo pirmas nepriklausomos Lietuvos geležinkelių vadovas, projektavo įvairius statinius, įmones ir tiltus, buvo pramonės įmonių vadovas, dirbo mokslinį darbą. Kaip ir daugelio tarpukario talentingų žmonių, taip ir A. Macijausko veiklą sustabdė sovietų okupacija, o vėliau ir sunki liga. Palaidotas A. Macijauskas Pabiržės kapinėse, miestelyje 2004 metais jam pastatytas paminklas, 2008 metais įsteigta A. Macijausko premija žurnalistams.
Apie garsią audėją, dabar jau turbūt išnykusios Šiaurės Lietuvos audimo tradicijos puoselėtoją Bronislavą Stapulionienę kalbėjo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė.
Audėjos darbai buvo žinomi ne tik mūsų šalyje – ji dalyvavo ir parodose daugelyje pasaulio šalių, moteris turėjo puikų spalvų ir atspalvių pojūtį, kūrė ir tradicines, ir savitas audimo raštų kompozicijas. Muziejininkė džiaugėsi, kad „Sėlos“ muziejuje pavyko sukaupti geriausiai pavykusius B. Stapulionienės darbus, kuriuos pati autorė mielai į muziejų nešusi. D. Kubilūtė rodė susirinkusiems iš muziejaus fondų atvežtas B. Stapulionienės austas lovatieses, jose regimą senąją audimo tradiciją ir audėjos išmonę. Nors audimo raštai spinduliuoja šviesą ir džiaugsmą, to nedaug buvo B. Stapulionienės gyvenime.
Sunki vaikystė, vyro tremtis ir nesklandus vėlesnis šeimos gyvenimas, mirusi pirmagimė dukra, jaunas Anapilin iškeliavęs sūnus – kita auksarankės audėjos gyvenimo pusė, apie kurią irgi kalbėjo S. Kubiliūtė.
O į dabartį susirinkusius nukėlė kultūros namų salėje surengta menininko gyslelę turinčių kraštiečių paroda. Savo dirbinius ir išmonę eksponavo Sigutė Kiaulėnienė, Lidija Gudukienė, Osvaldas Danisevičius, Antanina Vorienė, Marytė Gasiūnienė, Danguolė Norkevičienė bei Raimonda Kavolienė. Moterys, kalbinamos renginio organizatorės Vilitos Vasiliauskienės, vienos drąsiau, kitos santūriai kalbėjo apie savo darbus ir kūrybinius pomėgius.
Ateitį simbolizavo jaunoji skaitovė Austėja Kavolytė, drąsiai deklamavusį eilėraštį, skirta mamoms. „Mūsų ateitis – vaikai, kurie ir po mūsų tęs darbus, neįgyvendintus projektus ir prisimins mus, kai būsime labiausiai reikalingi“, – sakė V. Vasiliauskienė.
Pačeriaukštės bendruomenės pirmininkė Edita Čepokienė pasidalino ir ateities sumanymais. Vienas tokių – organizuoti ir Pačeriaukštėje dailininkų kūrybos plenerą, taip atgaivinant kažkada signataro Petro Poškos puoselėtą tradiciją. Tokią idėją sakė palaikantis ir Biržų tautodailininkų vadas Kęstutis Preidžius. Pirmąjį plenerą ketinama surengti dar šių metų liepos mėnesį.
Renginį šildė Smilgių vokalinio terceto „Smiltis“ dainos, visus bendrauti kvietė laisvas popietės formatas.
