1589 Viešpaties metais kovo 9 dieną Kristupas Radvila Perkūnas išrūpino Biržams Magdeburgo – laisvo miesto – teises. Šį dokumentą reikėtų mokėti atmintinai, kai lengvi kaip pūkeliai ar sunkūs kaip Puntukas politiniai dūmai graužia smegenis arba širdį. Ko gero, Magdeburgo teisės turėtų būti iškaltos savivaldybėje, įrėmintos mokyklose ir verslo įmonėse. Verta jas prisiminti prieš Kovo 11-ąją, nes jos yra apie mąstymo lygį, amžinąją Laisvę ir biržietiškus saitus: „Jo Malonybės Biržų Miestą ir Biržų Miestiečius, dabartinius ir ateityje Biržų Mieste Gyvensiančius, nuo visokių muitų ir mokesčių tiltams ir užtvankoms (atleidžiame), įvairiais vardais vadinamų, su visais daiktais ir prekėmis į visas puses kur nori gabenti leidžiame ir LAISVAIS DAROME AMŽINIEMS LAIKAMS“. Čia tau ne kokia 2023 Viešpaties metų koalicijos sutartis!
Apie laisvę amžiniems laikams
Vasario 24-osios renginys Biržuose, skirtas karo Ukrainoje aukoms pagerbti, dvejų metų siaubą prisiminti, buvo apgailėtinas – keletas biržiečių, šauliukai ir valdžia. Būtent ši data Lietuvos miestuose ir miesteliuose bent trumpam suvienijo žmones, Biržuose gi buvo padėtas kanceliarinis paukščiukas. Gerai dar, kad kokie tarasovai negiedojo taikos balandžių balsais. Už pinigus. Kodėl toks fiasko?
Vasario 24-osios renginys Biržuose, skirtas karo Ukrainoje aukoms pagerbti, dvejų metų siaubą prisiminti, buvo apgailėtinas – keletas biržiečių, šauliukai ir valdžia. Būtent ši data Lietuvos miestuose ir miesteliuose bent trumpam suvienijo žmones, Biržuose gi buvo padėtas kanceliarinis paukščiukas. Gerai dar, kad kokie tarasovai negiedojo taikos balandžių balsais.
Gal todėl, kad lijo lietus ir nebuvo suplanuota alternatyva, gal todėl, kad tokia proga vis dėlto reikėjo rimto mitingo, filmo, saviveiklininkų – vaikų ir suaugusių – koncerto? Vien „Saulės“ gimnazijos choras ar „Viktorija“ sukurtų taip reikalingą bendrumo, solidarumo, liūdesio ir vilties emociją. Jie turi tą stiprią įtaigą ir energiją. Dar yra bardai.
Gal tiesiog reikėjo kitaip pakviesti – mokyklas, įstaigas, NVO, tarybos narius? Pasiuntei tuos visus vicemerus ir patarėjus į visas puses ir tegul skelbia žinią. Jau girdžiu tradicinį: tai kiekvieno reikalas. Gal šįkart ne? Manau, tokiais atvejais reikia aiškios lyderystės, tiesiog reikia mąstymo, idėjų, darbo. Reikia, kad tie dalykai būtų svarbūs, tada jie vienys. Tai yra esminis – požiūrio klausimas. Ir prasideda jis nuo lyderių! Kaip ir apskritai Ukrainos tema. Tik laikraštis parašė, kad važiuos Biržų delegacija į Bojarką, meras Tarybos posėdyje nesiteikė informuoti, kas važiuos, kodėl važiuos būtent tie. Ne, aš nepretenduoju.
Nuoširdžiai. Važiuoti turėtų Stasė Eitavičienė arba Tomas Četvergas, nes jie išjudino bendradarbiavimo sutarties pasirašymą. Apskritai Taryba visiškai nušalinta ir nuo reprezentavimo reikalų, o juk kol kas Taryba tvirtina paramą. Buvo pasiūlymų organizuoti ir paramos akciją, bet dabar reikėjo tik rankas už automobilius pakelti, viską sujungti (ar nors reaguoti) valdantiesiems per daug sudėtinga. Jeigu kas neaišku, p. A. Garšvaitė garsiai paaiškins, nutildys, ir jokių čia pasiūlymų, reglamentų. Niekada nepamiršti, kas valdo! Gal vis dėlto reikėtų Tarybos narių susitikimo su Biržuose gyvenančiais ukrainiečiais – jautraus ir paprasto? Keliam rankas tik už skaičius. Kaip jie iš tiesų gyvena svetimame krašte diena iš dienos? Gal vis dėlto meras galėjo po posėdžio pakviesti Tarybos narius į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo renginius, gal galėjo apdovanoti garbius žmones (ne vien asmeninės sukakties proga ir ne tik savo kabinete)? Kada miestelis virsta Miestu ir kada nustoja juo būti?
Kovo 11-osios renginių programoje tokia kliurka, kad sarmata didžiausia: Biržų valdžia nuveš gėlių signatarams A. Petruliui ir P. Poškui (nes buvo sukritikuoti), o signatarui J. Šernui – nebe. Buvo Vasario 16-ąją Nemunėlio Radviliškyje ir užtenka. Kiek galima gerbti?!
Svarbiausios Biržų aktualijos. Apie (ne)laisvę
Pirmiausia, žinoma, Didžioji Derliaus šventė. Jeigu ji pradedama organizuoti vasarį ir tam skirtas atskiras pasitarimas, vadinasi, reikalas rimtas. Čia tau ne kokia Ukraina ar Sausio 13-oji, ar Vasario 16-oji. Biržų kultūra keliama į kitą lygmenį. Tik jau, gerbiamieji, iš anksto susitarkite, kas yra edukacija, kas yra balius, kas už ką moka, kad vicemerei nereikėtų paskui aiškintis dėl savo nekaltybės. Kaip sako vienas klasikas – jokių kalčių, tik dieviškumas. O jeigu rimtai, tai labai rimtas įrodymas, kad tokių dviejų vicemerų ir dviejų patarėjų ryškiai per daug!
Tarybos posėdžiuose ypač atsiskleidžia karnavalinė valdančiųjų laikysena. Jeigu, neduok Dieve, ką nors pasiūlo opozicija, tai informacija pateikiama taip suktai, taip išradingai, kad net pavydu. Tokie gabumai – ištrinti, užmaskuoti, iškreipti (apie visokius keltuvus pakalbėsime vėliau). Beje, teisus jaunas politikas Dalius Barkauskas pagrįstai pasakęs, kad nereikėtų siųsti strateginių sprendimų projektų, likus parai ar dviem iki posėdžio, kad vicemerai, mero patarėjai galėtų pasirūpinti, jog viskas būtų laiku. Tai meras su atlaidžia šypsena išaiškino, kad tai administracijos darbas. Bet jeigu meras, pasikeitus įstatymui, yra vykdomoji valdžia, tai kas tada vicemerai? Jie vykdomoji valdžia ar ne? Ar jie tiesiog koalicijos garantai – vizituojantys, degustuojantys, dalyvaujantys?
Biržų kultūra keliama į kitą lygmenį. Tik jau, gerbiamieji, iš anksto susitarkite, kas yra edukacija, kas yra balius, kas už ką moka, kad vicemerei nereikėtų paskui aiškintis dėl savo nekaltybės. Kaip sako vienas klasikas – jokių kalčių, tik dieviškumas.
Socdemų frakcija pasiskelbė, kad kviečia žmones į socdemų būstinę, idant anie galėtų problemas išsakyti. Tai kaip čia išeina – socdemai savo deleguotu meru, administracijos direktore ir tamtyč skirta mero patarėja nepasitiki? Ar tai reiškia, kad reikia eiti tiesiai pas p. A. Jukną, katras problemas paskirstys? Ar tai reiškia, kad geriau eiti pas socdemus negu į savivaldybę? Čia, tipo, frakcija padeda vadovams, kurie labai užimti? Ar čia tik ankstyvoji rinkimų stadija?
Kaip pasakyti tai, kas tuo metu svarbiausia, kas išlieka?
Atrodo, kad pas mus dabar pagrindinis komplimentas yra „Kalbėjo trumpai, bet nuoširdžiai; trumpai pasveikino; nevargino ilgomis kalbomis; pasakysiu trumpai etc“. Turinys nebesvarbus? Tada reikia rinktis tokius žanrus, kur žodis nėra reikšmingas, tik jo (jos) didenybės pasirodymas. Bet jeigu sukvieti žmones prie paminklo ir neturi ką pasakyti, tai jau, manyčiau, nepagarba. Kaip ir dabar paskelbtoje Kovo 11-osios renginių programoje tokia kliurka, kad sarmata didžiausia: Biržų valdžia nuveš gėlių signatarams A. Petruliui ir P. Poškui (nes buvo sukritikuoti), o signatarui J. Šernui – nebe. Buvo Vasario 16-ąją Nemunėlio Radviliškyje ir užtenka. Kiek galima gerbti?!
Naujausioje savo knygoje S. Parulskis rašo: „Bepigu būti protingam ir dvasingam, kai nieko nesakai. O tu pamėgink ką nors pasakyti, būtinai atsiras kas nors, kuris suriks: kvailys!“ Tai su Lietuvos Nepriklausomybės diena visus! Radvilos sukūrė Biržų kunigaikštystę, išrūpino Laisvę miestui. Visko buvo per tuos 435 metus, o linkėjimas tas pats – būti laisvam laisvoje šalyje, istoriniame Laisvės mieste. Tikėti. Saugoti. Nebijoti.
Irutė Varzienė, Biržų rajono savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė
