Karas Ukrainoje sukėlė neramumų ir stačiatikių bažnyčioje.
Rusijai užpuolus Ukrainą įvyko poslinkiai ir Lietuvos stačiatikių bažnyčioje. Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus viešai pasmerkė karą Ukrainoje ir jį remiančio patriarcho Kirilo veiksmus. Tačiau tokiais viešais pareiškimais bažnyčioje patikėjo ne visi.
Ortodoksų bažnyčios vadovybė suspendavo kelis savo poziciją dėl karo Ukrainoje reiškusius kunigus, kiti juos palaikydami išėjo patys. Gali būti, kad jie prisijungs prie atskirai nuo Rusijos veikiančio Konstantinopolio patriarchato.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad šiuo metu aktyviai surašomas Lietuvos stačiatikių turtas.
Esą kad jis nepatektų į kitas, ne nuo Maskvos patriarchato priklausomos Lietuvos ortodoksų bažnyčios rankas.
Vienintelė bažnyčia – Lebeniškiuose
Vienintelė Biržų rajone stačiatikių cerkvė yra Lebeniškiuose. Švento kankinio Nikandro cerkvėje pamaldos vyksta dažniausiai kartą per metus – lapkričio 17 dieną, per Švento Nikandro atlaidus. Kitu metu dvasininkas atvyksta kviečiamas pagal poreikį. Dažniausiai – išlydėti senųjų parapijiečių amžinojo poilsio…
Kai buvo statoma cerkvė, Lebeniškiuose buvo 50 rusų šeimų. Po 1954-ųjų, kai mirė čia tarnavęs dvasininkas, Lebeniškių cerkvėje pamaldos vykdavo kas mėnesį, atvykdavo popas iš Rokiškio.
Šiandien Lebeniškių stačiatikiai yra Panevėžio stačiatikių Kristaus prisikėlimo parapijos filijos dalis.
Ne karas, o diversijos ir žmonių luošinimas
„Lebeniškiuose stačiatikiai likę trys – viena šeima ir aš“, – sako Lebeniškių cerkvės seniūnaitis Vladimiras Riabovas.
Stačiatikių tikėjimo lebeniškietis sako gerai suvokiantis geopolitinę situaciją, nes stebintis žinias. Ir supranta, kad stačiatikių bažnyčioje vyksta poslinkiai dėl karo Ukrainoje. Jo manymu, kai kurie kunigai nesutinka su Maskvos patriarchato pozicija ir nori prisijungti prie Konstantinopolio.
V. Riabovas sakė nepritariantis karui, kuris Ukrainoje vyksta jau nuo 2014 metų.
„Mano nuomone, bažnyčia turi neprisidėti prie jokios politikos. Ji turėtų tarnauti Dievui ir geriems tikslams. Negali būti taip, kad vienas dvasininkas laimina ir sako, jog Rusija teisi. Dievas skirs, kas gerai, kas blogai“, – kalbėjo lebeniškietis.
Jam atrodo, kad ir cerkvė, ir kunigai turi padėti, patarti paprastiems žmonėms, kurie dirba, stengiasi išlaikyti šeimas, meldžiasi.
„Gal bažnyčios metropolitui nieko kito nebelieka daryti? Gal neišdrįsta nieko sakyti? Juk politikoje taip yra – jei ką ne taip pasakysi, gali posto netekti“, – svarstė Lietuvoje gyvenantis rusas.
Pašnekovas sakė, kad Ukrainoje vykstančiam karui pritarti neįmanoma.
„Kenčia paprasti žmonės, vaikai. Jei politikai negalėjo susitarti diplomatiniais keliais, tai ką paprasti žmonės gali padaryti? Karas užsitęs. Ir čia net ne karas, o kažkokios diversijos, žmonių luošinimas“, – įsitikinęs V. Riabovas.
Yra tam tikros taisyklės
Panevėžio Kristaus prisikėlimo parapijos dvasininkas Fiodoras Guriliovas sakė nieko negirdėjęs apie iš naujo surašomą stačiatikių turtą.
„Lebeniškiuose, išskyrus bažnyčią ir žemės sklypą, turto nėra. Iš jos daug kas buvo pavogta. Vertingiausi likę daiktai išvežti į Panevėžį. Kai čia vykstančioms pamaldoms ko nors reikia, atsivežame“, – sakė stačiatikių dvasininkas.
Jis turi savo nuomonę apie suspenduotus kunigus.
„Yra tam tikros taisyklės, duota priesaika, kurių dvasininkai privalo laikytis“, – įsitikinęs jis.
Siekia perimti turtą
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija siekia perimti daugiau kaip 130 nekilnojamojo turto objektų iš stačiatikių parapijų visoje šalyje. Esą turtą norima sutelkti į vienas rankas baiminantis parapijų atskilimo. Pati arkivyskupija sako, kad parapijomis pasitiki, o veiksmai su turtu atliekami pagal įstatymus.
Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje, kaip ir kitos religinės bendruomenės, valdo platų nekilnojamojo turto tinklą, į kurį įeina daugiau kaip 50 cerkvių ir panašiai tiek pat parapijų. Vilniuje turtas – didžiausias. Vien Šventosios Dvasios vienuolynas valdo apie 40 NT objektų, kurių vidutinė vertė, remiantis Registrų centro duomenimis, siekia daugiau kaip 21 mln. eurų.
Tačiau sostinėje, be vienuolyno, įsikūrusios dar iki 10 parapijų. Kita viena turtingiausių Lietuvos stačiatikių parapijų – Trakuose. Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčiai priklauso 12 objektų, kurie verti apie milijoną eurų.
Vis dėlto netrukus didžioji dalis bažnyčios turto, kuris šiuo metu vis dar priklauso atskiroms parapijoms, bus sutelkta po stačiatikių arkivyskupijos stogu. Ji šiuo metu jau valdo daugiau kaip 70 objektų, vertų apie 10 mln. eurų.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, vasaros pradžioje arkivyskupija ėmėsi teisinių žingsnių perimti dar 133 objektus, išsibarsčiusius po įvairias parapijas Lietuvoje. Skaičiuojama, kad būtų perregistruojama daugiau kaip 20 stačiatikių parapijų cerkvių, patalpų ir žemės sklypų nuo Vakarų Lietuvos iki Vilniaus regiono.
Ekspertai ir pasitraukę kunigai mano, kad arkivyskupijos siekis sutelkti turtą į vienas rankas yra vedamas baimės, jog parapijos gali pasitraukti iš Maskvos patriarchato ir su visu turtu, įskaitant cerkves, pereiti į kitą jurisdikciją.
