Susitikime su biržiečiais LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Laurynas Kasčiūnas, atvirai kalbėdamas apie išorės ir vidaus grėsmes, analizavo ir kasdienės propagandos poveikį: „Propaganda pasinaudoja mūsų silpnybėmis. Rusai irgi naudojasi mūsų silpnybėmis“.
Anot parlamentaro L. Kasčiūno, egzistuoja rezonansų teorija: tai, ką tu paveldėjai iš šeimos, tu ir ieškai tų patvirtinančių žinučių. Būtent tų, kurios atlieptų tavo išankstinius lūkesčius, nesusijusius su tiesa, realia situacija. Taip iš esmės užkertamas kelias išgirsti tiesą arba analizuoti, kritiškai vertinti. Tuo naudojasi, būtent tai eskaluoja propagandistai. Be abejo, veikia ir nuolat kartojamas melas. Jis tikrai veikia.
Susitikimo dalyviai itin aktyviai klausinėjo apie „penktosios kolonos“ įtaką valstybės stabilumui. Į biržiečių klausimus, kaip kovojama su propaganda, ar atitinkamos institucijos stebi tuos, kurie atėjus rusams imtų valdžią, parlamentaras atsakė trumpai: „Taip, stebi“. Rusiškų televizijų kanalai uždaryti, tačiau, anot parlamentaro, kontroliuoti socialinius tinklus labai sunku, beveik neįmanoma, nes kai kurių platformų biudžetai didesni už mūsų valstybės biudžetą. Pseudotiesą „įtvirtina“ patiktukų skaičius, kuriami „botai“, automatiškai pagal tam tikrą algoritmą platinantys melagienas. Tariamo palaikymo gausa sukuria tiesos iliuziją, žmonės tiki tūkstančiais „laikų“. Svarstoma galimybė kriminalizuoti tokius „botus“, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Nepavargti remti Ukrainos
Lietuvoje karas vis dar suvokiamas „per televizorių“, nors visai netoli, Ukrainoje, dabar sutelkta apie 90 procentų Rusijos sausumos armijos pajėgumų. „Jūs įsivaizduojate, kokį blogį atlaiko Ukraina. Kiek blogio turi sunaikinti. Ir jeigu pavargstate remti ir galvoti apie Ukrainą, prisiminkite tai. Jie ir už mus atlaiko tą siaubą,“ – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis prisiminė karo Ukrainoje pradžią, asmeninę patirtį. Jau 2021 m. gruodį JAV paskelbė, kad karas bus. Tai buvo beprecedentis atvejis – amerikiečiai paskelbė žvalgybinę informaciją, tai buvo bandymas atgrasyti. „Nuo 2021 metų gruodžio iki 2022 vasario 24 dienos tris kartus buvau Ukrainoje, įtampa augo, vasario 21 dieną į Kijevą atskridęs JAV gynybos sekretorius ramiu balsu pasakė, kad karas bus. Rusai planavo per 2 – 3 savaites užkariauti Ukrainą, FSB darbuotojai dalinosi butus Kijevo senamiestyje. Kodėl taip lengvai įvažiavo į Mariupolį, Kijevą? Matyt, būta išdavysčių. Ukrainiečiai atlaikė pirmąją bangą, dabar rusų strategija – ilgalaikis, alinantis karas. Palaužti ir nuvarginti. Ukrainą ir Vakarus,“ – pasakojo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Auditorijai, be abejo, rūpėjo Lietuvos situacija Ukrainos karo kontekste. Pasak L. Kasčiūno, Rusija nustumta 5 – 7 metams atgal, tiek jos karinės galios sunaikinta. Bet niekur nedingo Rusijos noras mus išbandyti. Jie pajėgūs testuoti, tikrinti ribas. Rusai nuolat tikrina ribas: gali susprogdinti kokį objektą, nutraukti kabelį, įvažiuoti ginkluoti su keturračiais į Lietuvos pasienio kaimus. NATO neturi automatinio algoritmo, kaip atsakyti, rusai šitą žino. NATO pirmiausia tikrina faktus, aplinkybes.
Ir dar – visada reikia prisiminti, kad kaimyninė Baltarusija nebėra neutrali šalis, ji visiškai integruota į Rusiją.
Lietuvos gynybos ramsčiai
Europos pozicija buvo maždaug tokia: tik truputį situacija pagerėja, ir grįžtama į sapną, kad taika amžina. Vis dėlto per šiuos karo Ukrainoje metus daug kas pasikeitė. Daug susitarimų pasiekta per viršūnių susitikimą Vilniuje, vokiečių brigada per 2-3 metus bus dislokuota Lietuvoje. Svarbiausias tikslas – atgrasyti. Lietuvai, kaip ir visoms NATO narėms, labai svarbūs nauji NATO gynybos planai: atgrasymas per paneigimą, o ne per nubaudimą, kaip buvo iki šiol. Tai mentalinis pokytis. Sustiprėjo NATO pajėgų vado įgaliojimai, jis daug greičiau gali priimti sprendimus. Mums tai labai svarbu. Problemų, be abejo, yra: silpnoji vieta – oro gynyba, oro gynybos sistemos labai brangios.
Antrasis mūsų gynybos ramstis – sustiprinti nacionaliniai pajėgumai, Lietuvos kariuomenė stiprėja, valstybės sienų apsauga pasaulinio lygio, iš europietiško pasieniečio modelio judama sukarinto modelio link.
Trečiasis gynybos ramstis – visuomenės pasipriešinimas. Sustiprinta Šaulių sąjunga, ji integruota į gynybos planus. Galvojama apie komendantūrų sistemą: kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti reali komanda, kuri turėtų užtikrinti užnugario saugumą (objektų, tiltų apsaugą). Rengiamos įstatymo pataisos, kad rezervo kariai galėtų įsigyti ginklus. Apskritai valia priešintis, įgūdžių ugdymas būtinas jau mokykloje. 2024 metais devintų klasių mokiniai jau turės vienos savaitės išgyvenimo kursą.
Į klausytojo klausimą dėl dronų gamybos Lietuvoje L. Kasčiūnas atsakė, kad dronai bus artimiausių karų vienas iš pagrindinių ramsčių, tai jau pasitvirtino 2020 metais Kalnų Karabache. Lietuva perka amerikietiškus dronus, pati galės gaminti, kai bus patvirtintas dabar rengiamas Valstybės paramos gynybos pramonei įstatymas.
Žvalgybos galimybės
Susitikimo dalyviai domėjosi užsienio politika, aktualijomis. Jeigu Vakarų žvalgyba tokia stipri, kodėl apie „Hamas“ niekas neįspėjo Izraelio? Kaip būtų Lietuvoje? Anot L. Kasčiūno, Gazos Ruože daug požeminių kelių, ar žvalgyba žinojo, neaišku. Pas mus sunkiosios technikos bet koks judesys tuoj pat būtų pastebėtas. Nacionalinius strateginius objektus saugo Viešojo saugumo tarnyba, įsigytos visų objektų antidroninės sistemos.
Kokia situacija kaimyninėje Latvijoje? Latviai neturi rimtos apsauginės sienos. Gerai, kad Latvija stato poligoną, lengviau bus pritraukti sąjungininkus, organizuoti pratybas. Kanadiečiai planuoja du tūkstančius karių perkelti į Latviją. Tai irgi stipru.
Ką reikėtų žinoti visiems?
Vienam kariaujančiam visada reikės dešimties padedančių, todėl pilietinio pasipriešinimo, ginklų savininkų mokymai yra svarbūs. Kaip ir apskritai civilinė sauga, kuri iki šiol buvo popierinė. Svarstytinos įvairios gynybos mokesčio formos, estai jau skiria 2 procentus nuo PVM.
***
Klausant argumentuoto, profesionalaus, atviro Lauryno Kasčiūno kalbėjimo, ramybės nedavė mintis apie bene didžiausią pavojų – netikėti, kad tiesa egzistuoja. Tai yra baisiausia – net nemėginti išgirsti faktų, skaičių, pozityvių pokyčių. Apie tam tikrų jėgų nuolatinį, aktyviai skleidžiamą pasakojimą, kaip Lietuvoje ir Biržuose blogai. Ar tie žmonės stebimi, vertinami? Kodėl jie daro viską, kad net realių grėsmių akivaizdoje visokiais būdais silpninamas piliečių solidarumas?
Vaida Mickutė
