Nepaisant paskelbto griežto karantino, Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius demonstruoja stuburą ir praėjusius metus pabaigė sparčiu augimu. Statistikos departamento duomenimis, gruodį bendroji pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus išaugo 1,4 proc.
Tačiau atmetus AB „Orlen Lietuva“ rezultatus, apdirbamosios gamybos rodikliai buvo puikūs. Apdirbamosios pramonės – pagrindinio Lietuvos eksportuotojo, vieno didžiausių darbdavių ir mokesčių mokėtojų – pagamina produkcija gruodžio mėnesį išaugo net 5,9 proc. per metus. Tai geriausias gamintojų rezultatas nuo pandemijos pradžios. Neslopstantį statybų tempą atliepiantys kasybos ir karjerų eksploatavimo rezultatai irgi buvo puikūs – produkcijos apimtys per metus šoktelėjo 12 proc.
Gamintojų ateities lūkesčiai nevienareikšmiai. Bendras pramonės pasitikėjimo rodiklis gruodį simboliškai pasitaisė. Tai lėmė šiek tiek optimistiškiau vertinama gaminių paklausos situacija. Net 72 proc. apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, nuo 29 iki 27 proc. sumažėjo manančių, kad ji per maža. Vis dėlto į daugelį pramonės lūkesčių tyrimo klausimų verslininkai atsakinėjo su atsarga. Per artimiausius 3 mėn. produkcijos gamybą ketino didinti 17 proc. apklaustų įmonių vadovų, lapkritį jų buvo 20 proc. Prastėjo ir eksporto prognozės: įmonių vadovų, numatančių produkcijos eksporto augimą, dalis sumažėjo nuo 19 iki 13 proc., o prognozuojančių susitraukimą – padidėjo nuo 20 iki 27 proc. Dauguma – net 85 proc. – respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino.
Lietuvos gamintojai eksportuoja apie 64 proc. savo pagamintos produkcijos, kurių du trečdaliai keliauja į Europos Sąjungos šalis. Tad šios rinkos sveikata ir apetitas importui mums itin svarbūs. Daugiausia lietuviškos kilmės eksporto tenka Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Latvijai. Didžiausioje mūsų eksporto rinkoje Vokietijoje, Ifo instituto skelbiamas verslo klimato indeksas gruodį stiebėsi aukštyn. Kinijai išsilaižius pandemijos padarinius šios šalies ekonomika jau pernai grįžo į spartaus augimo vėžes, o įkvėpė Vokietijos pramonės dalyviams optimizmo. Gruodį esamą situaciją Vokietijos gamintojai vertino aukščiausiais balais nuo pat 2020-ųjų sausio, ypač teigiamais lūkesčiais pasižymėjo chemijos bei inžinerinės mašinų ir įrangos pramonės šakų atstovai.
Išankstinės IHS Markit sausio mėnesio pirkimų vadybininkų apklausos rodo, kad nors atnaujinti karantino ribojimai ir apkarpė Vokietijos verslo optimizmą, šalies pramonė išlieka atspari ir ateitį vertina optimistiškai. Pagrindinės to priežastys: eksporto augimas, užsakymų gausa ir numatoma tolesnė plėtra dėl atsigavusios paklausos Kinijoje bei JAV. Tai Lietuvos eksportuotojams geros žinios, kurios žada nemažėjančius užsakymus gamybai ateityje.
Paskutinį 2020 m. ketvirtį eksporto į Jungtinę Karalystę apimtis kaitino Brexit serialo kulminacija. Numatydami būsimus neigiamus pokyčius, verslininkai stengėsi užpildyti sandėlius iš ES importuojamų prekių atsargomis. Dėl šios skubos lietuviškos kilmės prekių į Jungtinę Karalystę eksportas rugsėjo-lapkričio mėnesiais kilo net vidutiniškai 30 proc. per metus. Ne veltui, nes nuo pat sausio pradžios stebime naujienas apie prekių logistikos į Jungtinę Karalystę trikdžius. Tiesa, visa tai atsispindės kuklesniuose sausio mėnesio prekių eksporto duomenyse.
Lietuvos eksportuojančio sektoriaus rezultatai šiemet bus itin svarbus dėmuo šalies ūkio atsigavimui. Lietuva – maža valstybė su itin seklia vidaus rinka, kuri šiuo metu dar ir sukaustyta karantino. Taigi, kol vidaus vartojimą varžo kovos su pandemija priemonės, ekonomikos inerciją palaikys į išorę orientuoti varikliai.
