Dvi dukreles pražudžiusi ir nusižudyti bandžiusi mama, iš ligoninės balkono iššokęs senolis, nuo daugiabučio stogo „nukritęs“ jaunuolis – toli gražu ne kiekvienas panašus savižudybės faktas pasiekia žiniasklaidos antraštes, ne kiekvienas ir atskleidžiamas artimųjų. Bet oficialioje 2022 m. statistikoje vis vien – net 527 dėl šios priežasties prarasti Lietuvos žmonės.
Kodėl senatvė atrodo tokia beprasmė?
Ilgus metus niūriausius savižudybių rodiklius Europoje fiksuojanti Lietuva deda daug pastangų, kad ši situacija keistųsi. Ir rezultatai jau matomi – nuo 2000 metų savižudybių skaičius sumažėjo daugiau nei perpus: prieš 20 metų Lietuvoje buvo fiksuojamos 45 savižudybės 100 tūkst. gyventojų, o dabar – kiek daugiau nei 18 savižudybių. Higienos instituto paskelbtais naujausiais 2022 m. tyrimų duomenimis, stabiliai prasta lieka tik vyresnio amžiaus žmonių situacija: net 4 iš 10 nusižudžiusių žmonių Lietuvoje yra 60 metų ir vyresnio amžiaus. Tai sudaro 43,8 proc. visų nusižudžiusiųjų, kai tuo tarpu vos prieš kelerius metus šis rodiklis siekė kiek daugiau nei 30 proc. Nepaisant gerėjančių tendencijų Lietuvos mastu, 2021 m. ir 2022 m. statistikos palyginimas rodo, kad 70–74 metų ir 85+ amžiaus grupėse savižudybių skaičius net ir išaugo, atitinkamai, 11 proc. ir 25 proc.
Pasak Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovės Gustės Ovčinnikovos, mokslininkai šią situaciją aiškina keleriopai. Viena vertus, ji siejama su vyresniame amžiuje būdingomis sveikatos problemomis, nepakankamomis pajamomis, sumažėjusiu socialiniu aktyvumu, sustiprėjančiu vienišumo jausmu. Kita vertus – su liekamaisiais COVID-19 pandemijos reiškiniais, kuomet karantino apribojimai tik sustiprino senjorų atskirtį ir beviltiškumo jausmus.
„Kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau vertinga jam atrodo profesionali psichologinė pagalba. Didžiausią tokios pagalbos vertę sau mato 18–35 metų asmenys, o mažiausią – 70-ies ir vyresni asmenys. Tai pakeisti galima proaktyviau siūlant emocinę pagalbą vyresniems žmonėms, įtvirtinant, kad psichikos sveikata rūpintis yra normalu ir būtina, įtraukiant ir sugrąžinant juos į visavertį visuomenės gyvenimą, palaipsniui keičiant jų nuostatas į pozityvesnes“, – sakė G. Ovčinnikova.
Kai sunkiausia – tik išklausyti ir palaikyti
Jau ne vienerius metus emocinė pagalba telefonu senjorams pasiekiama tikrai paprasčiau. Tokią paslaugą siūlančios „Sidabrinės linijos“ Skambučių centrui vadovaujanti Kristina Čiuželienė supranta žmones, kuriems nepavyksta tinkamai reaguoti į senolių gal net netiesiogiai išreiškiamus lūkesčius.
„Vienoje pusėje yra artimieji, kurie į senolio rūpesčius ar skausmą įprastai reaguoja jautriai ir iškart nori pagelbėti ir pamokyti, kaip rūpintis savim „teisingai“, kitoje pusėje – senolis, kuris gali jaustis tiesiog beviltiškai, nebesuprasdamas kasdien besikeičiančios savo fizinės būklės. Ir labiausiai išgyvenantis, kad yra tapęs artimiesiems našta. Kaip tik šiuo atveju vertingiausias yra žmogus, kuris gali tiesiog išklausyti. Nemenkindamas problemos, nesiūlydamas sprendimų, o užjausdamas ir palaikydamas. „Sidabrinėje linijoje“ mes tai ir darome“, – pasakojo K. Čiuželienė.
Vis dėlto, kaip rodo „Sidabrinės linijos“ patirtis, kvietimas paskambinti turi įveikti tas pačias nuostatas: ar aš kam nors svarbus, ar tikrai išklausys, ar nepasmerks. Kartais skrajutė su vyresnio amžiaus žmonėms skirtos „Sidabrinės linijos“ nemokamu telefono numeriu guli žmogaus namuose pusmetį, kol dieną X ateina suvokimas – dabar arba niekada.
Ne tik emocinės pagalbos, bet ir reguliarius pokalbius su bendraminčiais siūlanti „Sidabrinė linija“ senjorus į pokalbių poras jungia ne tik su savanoriais, bet ir kitais panašius išgyvenimus patiriančiais ar bendrauti norinčiais senoliais.
„Sidabrinė linija“ yra nemokama draugystės pokalbių, emocinės ir informacinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms. Kviečiame skambinti tel. 8 800 800 20.
„Sidabrinės linijos“ informacija
