Vienas šmaikštus rašytojas yra pastebėjęs, jog viską, ką galima padaryti neteisingai, žmogus ir padarys neteisingai. Ne išimtis ir Biržų savivaldybės vadovai bei valdančiosios koalicijos atstovai.
Praeitame savivaldybės tarybos posėdyje, be daug diskusijų sukėlusių autobusų parko ir sveikatos įstaigų pertvarkos klausimų, tarybos nariai sprendė ir paskolos savivaldybės projektams ir kitoms reikmėms finansuoti klausimą. Išsprendė greitai ir vieningai – pritarė paskolos ėmimui iš banko, o jos panaudojimą atidavė administracijos direktorės Irutės Varzienės žinion. Didžioji paskolos dalis nueis viešųjų erdvių finansavimui. Čia ir iškyla klausimas, ar viskas bus padaryta teisingai.
Pirma paskola viešųjų erdvių projektų finansavimui paimta dar 2015 metais, kai valdančiąją daugumą sudarė respublikonai, konservatoriai, socdemai ir vienas liberalas. Žodžiu, valdė tie patys kaip ir dabar. Tuometinis meras Valdemaras Valkiūnas, kaip matėsi iš jo veiksmų ir elgesio, paklusdavo valdančiajai koalicijai, tad ir neprieštaravo, kad minėtos paskolos dalis būtų panaudota ne pagal paskirtį. Apie visiems žinomus „kultūrnamius“ ir jų remontus neberašysiu, tačiau priminsiu, jog galimai dėl tada neteisingai panaudotos paskolos dalies dabar tenka vėl skolintis, tik žymiai blogesnėmis sąlygomis. Kas gali paaiškinti, kodėl per visą praeitą kadenciją nesugebėta įvykdyti visų viešųjų erdvių projektų, o didžioji dalis net nepradėti? Dabar jų vykdymo sąlygos tapo žymiai sudėtingesnės: darbai pabrango daugiau negu dvigubai, savivaldybės įnašas padidėjo nuo 5 – 15 % iki 30 – 37 %. Tad biržiečiai už buvusių – esamų valdančiųjų kompetencijos stoką vėl mokės milijonines sumas.
Negalima nepastebėti, kad nuo 2011 metų, kai prasidėjo Biržų konservatorių lyderystė, ko gero, nereikalingai išleistų biudžeto ir bankų paskolų piniginė suma tokia, jog jos užtektų ne tik Chirurgijos skyriui išlaikyti ir modernizuoti, bet ir visą ne per didelę ligoninę įkurti.
Daug veiksnių sukelia abejones dėl Biržų ligoninės ateities. Širdžiai mielos administracijos direktorės I. Varzienės kalbos, kaip visada ją palaikančios mero pavaduotojos Audronės Garšvaitės optimizmas, konservatorių ir socdemų vizitai į Seimą konkrečių rezultatų neduos. Esu įsitikinęs, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje jau yra preliminarūs planai, kaip vyks reforma konkrečiai kiekvienoje savivaldybėje. Vieša paslaptimi tampa šios reformos vienas punktų, kad 24 rajoninės ligoninės liks tik su terapiniais skyriais. Tad kiek bus atsižvelgta į mero Vyto Jarecko vadovaujamos darbo grupės išvadas bei savivaldybės sveikatos įstaigų pageidavimus, dorai nežino nė vienas iš mūsų vadovų. I. Varzienės užtikrinimas, kad išliks Chirurginis skyrius, paremtas tuo, kad iki savivaldos rinkimų kokių nors rimtesnių pakeitimų nebus imtasi.
Sveikatos apsaugos ministro entuziazmą nuslopino „pirmo ešelono“ konservatorių politikai – rajoninių ligoninių naikinimas prieš savivaldos rinkimus taptų politine savižudybe. Kitas reikalas, kaip vyks biudžeto asignavimų bei išgarsintų 800 milijonų eurų ES paramos dalyba. Kitais metais bus tik pradžia šio etapo, tačiau ji daugeliu atvejų nulems ir tolimesnę ateitį.
Neramina konservatorių Vyriausybės užmojai paversti strategines valstybines įmones (jūrų uostą, generalinę urėdiją ir kt.) akcinėmis bendrovėmis, kas atveria kelią į privatizaciją. Sumaištį sukėlė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės nutarimas didžiulį sveikatinimo kompleksą „Pušynas“ perduoti Turto bankui, kas reiškia jo privatizaciją.
Tokiu ministrės poelgiu labai pasipiktino jos bendrapartietis, Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Kodėl tai miniu? Man į atmintį įkrito tarybos posėdžio metu Socialinės paramos skyriaus vedėjo Kęstučio Knizikevičiaus pasakymas, kad Biržuose naujai įsikūrusiai privačiai klinikai „Sveikatos namai“ neapsimoka įkurti Chirurgijos skyrių, ką jie numatę padaryti. Viena, privatus verslas į Biržus atėjo tik puikiai išnagrinėjęs esamą medicinos įstaigų situaciją bei numatęs ateities perspektyvas. Kaip jau yra Lietuvoje, privatus biznis aukščiausios valdžios planus žino geriau negu viešasis sektorius. O ir finansinės galimybės dažniausiai yra daug geresnės.
Tad esant tokiems valdančiųjų užmojams daug ką privatizuoti ir Biržai – ne išimtis. Tikėti ir pasitikėti dabartine mūsų savivaldybės valdančiąja dauguma neleidžia ilgametė politinės veiklos patirtis ir darbo taryboje dešimtmetis. Bet kokie susitarimai dažnai tampa niekiniais, o buvę bendražygiai – politiniais ir net asmeninias priešais. Emocingas I. Varzienės kvietimas pasitikėti vieni kitais gali paveikti tik politikos naujokus, seniems „vilkams“ reikia konkrečių įrodymų ir darbų, o jų pakol kas nėra. Keistas mediciną kuruojančios A. Garšvaitės elgesys, kada ji Vilniuje pritaria konservatorius kritikuojantiems bendrapartiečiams, o čia, Biržuose, pakeičia plokštelę. Simboliška, kad į Seimą aptarti Biržų ligoninės reikalų vyko ir Janina Krūminienė; ilgametė socialdemokratų partijos narė vaidinusi vieną pagrindinių rolių išnuomojant Biržų šilumos tinklus „Litesko“ ir už tai paskirta vadovauti šios UAB Biržų skyriui. Pasekmes daugelis ne tik žino, bet ir jaučia.
V. Jarecko vadovaujamos darbo grupės pasiūlymuose numatoma, jog sveikatos įstaigos bendradarbiaus sutarčių pagrindu. Kažkoks nesusipratimas, galintis įnešti daug sumaišties, juk visos jos tiesiogiai pavaldžios savivaldybės administracijai. Kas čia numatoma? Nauja profsąjungų rūšis? Su Panevėžio ligonine, kurios steigėjas yra Sveikatos apsaugos ministerija, jeigu reikės, ir bus sudaryta tokia sutartis, kokią padiktuos ši ministerija, ir nuo biržiečių nedaug kas priklausys.
Biržų ligoninė turi mažai šansų sėkmingai konkuruoti su Pasvalio ir Rokiškio ligoninėmis. Pirmiausia, atsilieps labai prasta savivaldybės finansinė padėtis, nes be vietinio biudžeto prisidėjimo tikrai nebus galima sėkmingai vykdyti tikros reformos, naudingos eiliniams biržiečiams. Norėtųsi labai tikėtis gražių rezultatų, tačiau istorija rodo ką kitą.
Gražu, kai pilietiškai nusiteikę žmonės organizuoja palaikymo akcijas, tačiau negražu, kai tuo naudojasi politikai, siekdami pridengti savo negebėjimus atlikti tai, kas jiems priklauso padaryti.
Jeigu nebus atviros diskusijos su visuomene, neslepiant nemalonių dalykų, jeigu į sveikatos reformos problemų sprendimą aktyviai neįsijungs tarybos nariai, medikų, socialinių darbuotojų kolektyvai, ligoninės išsaugojimas ilgalaikėje perspektyvoje gali virsti utopija. Kaip tuo virto Sporto komplekso statyba ar Likėnų kurorto atkūrimas
Tomas Četvergas, savivaldybės tarybos narys, LVŽS frakcijos pirmininkas
