„O barsukas visada nepatenkintas“, – kadaise rašė vaikams skirtoje šmaikščioje knygelėje apie žvėrelių draugystę poetas Kęstutis Navakas. Gal ši būdo savybė ir lemia, kad pastaruoju metu šie gyvūnai vis dažniau patenka į įvairias keblias situacijas.
Trečiadienį į redakciją paskambinęs vyras pranešė, kad Respublikos ir Pastaunyko gatvių sankryžos šalikelėje guli automobilio nutrenkto gyvūno kūnas. Anot pašnekovo, gaišeną jis pamatė antradienio vakare, apie 22 valandą, atėjęs žvejoti į čia esantį Agluonos užutekį.
„Pirma mintis buvo, kad bebras, eidamas palei upę, nesėkmingai bandė kirsti Respublikos gatvę“, – sakė žvejys. Iš arti į pražuvėlį jis pasižiūrėti nėjo – tai padarė pro šalį dviračiu važiavęs vyras. Apžiūrėjęs nutrenktą gyvūną, jis autoritetingai pareiškė, kad tai joks bebras, o tikrų tikriausias meškėnas. Esą jis daug metų dirbo Norvegijoje, todėl tokius žvėrelius puikiai atpažįsta.
Paskambinęs vyras jaudinosi ne dėl žvėrelio rūšies, o dėl to, kad sužalotas gyvūno kūnas guli atviroje vietoje, pro šalį vaikšto vaikai, tai jiems kelia blogas emocijas. Vyras sakė tikintis, kad gaišeną jau išvežė gatves tvarkančios organizacijos žmonės, tačiau nebuvo tuo iki galo įsitikinęs.
Ir visai pagristai.
Trečiadienio vidurdienį gyvūno maita, nuo karščio gerokai išpampusi ir apspista musių, vis dar gulėjo toje pačioje vietoje pievutėje, vos už poros žingsniu nuo šaligatvio. Nei į bebrą, nei į meškėną ji pasirodė napanaši, labiausiai pražuvėlis priminė barsuką.
Kad tai tikrai jaunas barsukas, vėliau patvirtino nuotraukas pamačiusi savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė. Biržų seniūnė Kristina Undzėnienė sakė, jog seniūnija jau žino apie prie gatvės gulinčią gaišeną. Tokias nutrenktų gyvūnų liekanas Biržų mieste surenka „Biržų komunalinio ūkio“ darbuotojai, apie šį atvejį jie jau informuoti.
Seniūnija kvietė gyventojus apie panašius nutrenktus gyvūnus informuoti UAB „Biržų komunalinis ūkis“ arba miesto seniūniją, kurie pasirūpins išvežimu.
Gyventojai jau kurį laiką pastebi smarkiai išaugusį keliuose ir vieškeliuose sutinkamų barsukų skaičių. Anot ekologės J. Bruniuvienės, tai greičiausiai lėmė ryškus šių gyvūnų populiacijos išaugimas. Dar neseniai barsukai buvo labai saugojami, jų buvo nedaug, baudos už šių žvėrelių sugavimą buvo didelės. Niekas pernelyg į barsukus ir nesikėsino, gal vieną kitą kilpomis sugaudavo brakonieriai.
Dabar senoji brakonierių karta išeina, jų vaikai ir vaikaičiai tėvų bei senelių pomėgiu nebesidomi. Barsukas, be žmogaus, natūralių priešų kaip ir neturi, tik vilką. Sąlygos veistis geros, yra gausu patogių vietų, apleistų sodybų ir panašiai. Viena vada yra 3 – 5 barsukiukai, tai žvėrių skaičius auga greitai.
Be to, barsukas labai prastai mato. Ko gero, todėl ir nepataikė į netoliese esančią pėsčiųjų perėją. Štai kas atsitinka, kai gatvę kerti neleistinoje vietoje.
