Prieš keletą metų Biržų „Saulės“ gimnaziją baigęs, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos bei biologijos valstybinių brandos egzaminų šimtukus susižėręs biržietis Lukas Naktinis atkakliai svajonių siekia ir Vilniuje. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos institute ketvirtus metus studijuojantis jaunuolis pastebi, kad kartu su studentiško gyvenimo malonumais ateina ir didesni rūpesčiai bei mokslo iškelti iššūkiai, galiausiai virstantys nuostabiomis patirtimis. Studentiško gyvenimo įvairybėmis besidalinantis Lukas pabrėžia, kad būtent mokslas yra žmoniją į priekį varanti jėga, kuria reikia ne tik tikėti, bet ir pasitikėti.
– Ar šiuo metu jauti, kad esi toje vietoje, kurioje ir turi būti?
– Šiuo metu nežinau, ką dar galėčiau daryti. Odontologijos srityje gali daug kur specializuotis, todėl retkarčiais dar kyla klausimų, kokiu keliu norėčiau pasukti. Nepaisant to, man patinka tai, ką aš darau.
Žinoma, studijuojant yra visiškai normalu nesijausti šimtu procentų užtikrintam ir turėti abejonių. Galiausiai suprantu – esu ten, kur ir noriu būti.
– Kuo tave žavi odontologijos studijos?
– Manau, kad odontologija yra tarpinis dalykas tarp medicinos ir meno. Iš vienos pusės, tu turi turėti visas bazines medicinos žinias. Iš kitos pusės – tai yra menas, reikalaujantis tikslaus ir kruopštaus rankų darbo. Vien teorinėmis žiniomis paciento nepagydysi. Kertinis ir mane be galo žavintis dalykas yra empatija bei bendravimas. Odontologas pirmiausia turi būti atjaučiantis, bendraujantis, gebantis suprasti emocinę paciento būklę, nes manau, kad nuo to netgi priklauso gydymo rezultatas.
– Kaip COVID-19 pandemija pakoregavo tavo studijų eigą?
– Pandemija labai stipriai pakoregavo ne tik studijas, bet ir įprastą gyvenimą. Dėl jos klinikinius odontologijos darbus universitete pradėjome lygiai vieneriais metais vėliau, nei turėjome pradėti. Praradome metus, per kuriuos galėjome tobulinti įgūdžius, išmokti naujų dalykų. Taip pat svarsčiau apie ERASMUS programą, leidžiančią išvykti studijuoti į užsienį, bet planus teko keisti. Vienintelis teigiamas dalykas buvo tas, kad nuotolinis mokymasis ir noras turėti praktikos paskatino ieškotis darbo.
– Studijų tikslais buvai išvykęs į Briuselį. Ką ten veikei?
– Jei odontologijos srityje nori specializuotis kažkur giliau, pavyzdžiui, burnos chirurgijos, ortodontijos srityse, tai turi labai stengtis – rašyti mokslinius darbus. Norėdami pasiekti kažką daugiau, kartu su kurso draugu parašėme mokslinį darbą, kuris buvo pastebėtas Europos odontologų federacijos. Be abejo, nieko nebūtume pasiekę be itin profesionalių ir palaikančių Odontologijos instituto dėstytojų. Nors šis iššūkis atėmė daug jėgų ir vasaros atostogų laiko, stengtis buvo verta – mokslinį darbą Briuselyje pristatėme autoritetingiems ekspertams bei mokslininkams.
– Iš kur semiesi motyvacijos?
– Pirmiausia, tai motyvuoja šeima, kuri niekada manęs nestūmė tam tikra kryptimi ir leido laisvai rinktis studijuoti tai, ko aš noriu. Būtent laisvė pasirinkti mane ir įkvepia bei motyvuoja mokytis. Aš suvokiu, kad esu atsakingas už save patį, o ne už tėvų iškeltus tikslus ar ambicijas. Toks šeimoje suformuotas požiūris leidžia suprasti, kad įdėtos pastangos ateityje taps kasdiene duona. Motyvacijos suteikia ir sveika konkurencija, nes kurse tik 20 studentų – 18 merginų ir 2 vaikinai.
– Kokios studentiško gyvenimo detalės tave žavi labiausiai?
– Pirmus studijų metus gyvenau bendrabutyje. Patarčiau kiekvienam studentui išbandyti tą išskirtinę patirtį ir pajusti, kas yra bendrabutis. Žinoma, patirties gerumas priklauso nuo to, kokie kambario draugai, kokia tvarka tavo aukšte. Iš draugų ir bendravimo pusės gyvenimą bendrabutyje vertinu tik teigiamai. Švara, patogumai ir turima erdvė – jau kita kalba. Studentiškas gyvenimas yra neatsiejamas ir nuo laisvalaikio praleidimo mieste: apsilankymų kavinėse, kino teatruose, koncertuose.
– Ką veiki, kai nesimokai ir nedirbi?
– Nuo pat pirmo kurso šoku tautinių šokių kolektyve „Sietuva“. Kadangi daug metų tautinius šokius lankiau ir Biržuose, labai norėjau tai tęsti ir studijų metais. Kartu su manimi kolektyve šoka nemažai biržiečių. Man šokiai padeda atsipalaiduoti, pabėgti nuo mokslų. Man labai patinka Vilnius. Mėgstu pasivaikščiojimus, nes sostinėje kaskart gali atrasti kažką naujo, pasisemti peno.
– Ką pasirinktum: grįžti į 12 klasę ar nuo rytojaus tapti šauktiniu?
– Grįžčiau į 12 klasę. Apskritai laikas Biržų „Saulės“ gimnazijoje buvo labai gera patirtis. Galbūt skamba keistai, bet 12 klasė – vieni geriausių gyvenimo metų. Didelio streso prieš egzaminus nejaučiau, turėjau didžiulį palaikymą. Paskutiniai metai gimtajame mieste buvo tam tikra komforto zona, į kurią grįžti būtų tikrai smagu. Iš studento perspektyvos galiu teigti, kad streso ir tikrų gyvenimiškų rūpesčių tada buvo žymiai mažiau.
– Kas tave skatina grįžti į Biržus?
– Labiausiai skatina grįžti šeima ir jos ilgesys. Išskirčiau ir mamos gamintą maistą, kurio mano gamyba tikrai neatstoja. Taip pat sugrįžti skatina ir artimiausi draugai, su kuriais susitikimus dažnai planuojame ne Vilniuje, o būtent gimtuosiuose Biržuose. Labai didžiuojuosi, kad esu biržietis ir džiaugiuosi, kad užaugau mažesniame, bet labai jaukiame Lietuvos miestelyje.
– Kokie tavo ateities siekiai bei planai (šią akimirką)?
– Jau spėjau įsitikinti, kad studijų metais ateities vizijos gali pakisti dešimtis kartų. Nežinau galutinio tikslo, bet žinau kelią. Neatmetu galimybės dirbti tiek Vilniuje, tiek gimtuosiuose Biržuose – tiesiog noriu būti geru savo srities specialistu.
– Įsivaizduok, kad turi specialią galią, galinčią pakeisti vieną dalyką pasaulyje. Ką pakeistum?
– Jei galėčiau pakeisti vieną dalyką, tai norėčiau, kad visas pasaulis tikėtų mokslu ir juo neabejotų. Įrodymais grįstas mokslas yra svarbiausias dalykas, leidžiantis žmonijai judėti į priekį. Jei netikėsime mokslu – nežinau, kuo dar galėsime tikėti.
