Biržų rajono savivaldybės vicemerės Astros Korsakienės kelionė į lyderystės mokymus Austrijoje sukėlė emocijų bangas rajono švietimo bendruomenėje, pasiekė politikus. Apie tai kelti klausimai ir Savivaldybės tarybos posėdžio metu vykusioje mažumos valandoje.
Pateikė švietimo bendruomenei aktualius klausimus
Praėjusią savaitę vykusio Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdžio mažumos valandos metu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) frakcijos pirmininkė Irutė Varzienė pateikė merui ir administracijos direktorei skirtų klausimų. Atsakymų medžiaga, pasak politikės, reikalinga tolesniam tyrimui „dėl vicemerės Astros Korsakienės neetiško elgesio, galimo naudojimosi tarnybine padėtimi“.
Į klausimus prašyta atsakyti raštu, nes atsakymai reikalingi ir dėl projekto „Tūkstantmečio mokykla“ kvalifikacijos kėlimo programos, mokymų, kadangi, pasak I. Varzienės, turima neoficialios informacijos dėl galimai neskaidraus organizavimo.
Klausiama apie projekto „Tūkstantmečio mokykla“ (toliau – TŪM) dalyvius, organizuotus kvalifikacijos kėlimo renginius – mokymus, išvykas į kitas Lietuvos savivaldybės ir užsienį bei mokytojų vadovų, politikų dalyvavimą juose.
Pateiktas ir švietimo bendruomenei aktualus klausimas, pagal kokius kriterijus buvo atrenkami mokymų, vykusių užsienio valstybėse, dalyviai. Prašoma atsakymo, kokį vaidmenį, atrenkant mokymo dalyvius, atliko Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, skyriaus vedėja, Švietimo pagalbos tarnyba (ŠPT) bei vicemerė A. Korsakienė. Klausiama, ar įstaigų vadovai gavo nurodymus apie tai, kokie asmenys gali važiuoti, o kurie nepageidaujami, ir ar pageidavimus dėl tam tikrų asmenų kelionės į mokymus užsienyje išreiškė vicemerė.
Atsakymo laukiama ir į klausimą, kada vicemerė buvo paskirta projekto TŪM vadove, kokiais pagrindais į mokymus važiavo Savivaldybės tarybos narys Viktoras Bagamolovas.
Prašoma pateikti visą turimą informaciją apie įsisavintus projekto pinigus, detalizuoti kvalifikacijos, mokymų finansavimą ir atsakyti, kiek iš Savivaldybės biudžeto už išvyką į Austriją išmokėta A. Korsakienei.
Kol į kišenę pinigų negavo, tol Savivaldybei nekainavo?
Kol bus parengtas atsakymas į aukščiau minėtus klausimus, kai kurie atsakymai netrukus nuskambėjo ir Tarybos posėdyje.
Vicemerė A. Korsakienė savo kalbėjimu paskatino žurnalistinį interesą pasidomėti kai kuriomis su TŪM projekto mokymų susijusiomis aplinkybėmis ir faktais.
Posėdžių salėje vicemerė akcentavo, kad jos kelionė į Austriją Savivaldybei nekainavusi.
„Nesu gavusi jokių pinigų“, – tvirtino A. Korsakienė. Tai turėjo būti kaip atsakymas, kiek vicemerės kelionė kainavo Savivaldybei.
Lietuvos savivaldybėse vykdomas projektas „Tūkstantmečio mokykla“ finansuojamas Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis. Jomis finansuojami mokymai, tačiau komandiruotės išlaidas (dienpinigius) apmoka Savivaldybės įstaigos. Tai daroma įstatymų numatyta tvarka.
Taigi, ir vicemerės, jeigu ji į Austriją vyko ne savo iniciatyva ir lėšomis, gyvenimas užsienyje turi būti apmokėtas Savivaldybės biudžeto lėšomis.
2024 metų balandžio 14–20 dienomis vicemerę Astrą Korsakienę į Vieną (Austrijos Respublika) dalyvauti projekto „Tūkstantmečio mokyklos I“ programos „Lyderystė pokyčių sąlygomis“ seminare „Įtraukianti lyderystė“ („Inclusive Leadership“) komandiravo meras Kęstutis Knizikevičius savo potvarkiu.
Savivaldybės atstovų tvirtinimu, potvarkis neviešintinas, nes jame yra asmens duomenų, susijusių su komandiruotės išlaidų apmokėjimu. Taigi, negalima sužinoti ir tokios informacijos, kiek Savivaldybės biudžetui kainavo vicemerės A. Korsakienės gyvenimas užsienio šalyje.
ŠR vicemerės A. Korsakienės klausė, ar politikė tikrai mananti, kad jos kelionė nieko nekainavo mokesčių mokėtojams.
„Aš šitaip posėdyje sakiau todėl, nes man pinigai dar nebuvo pervesti. Aš tą dieną pinigų kišenėje tikrai neturėjau“, – paaiškino rajono politikos ir švietimo lyderė.
Sykiu teirautasi, ar vicemerė galbūt pati atsisakiusi komandiruotės apmokėjimo. Politikė pasiūlė korespondentei pasidomėti, ar galima atsisakyti komandiruočių išlaidų apmokėjimo.
Neoficialiomis ir nepatvirtintomis ŠR žiniomis, toks komandiruotpinigių atsisakymo variantas neva buvo siūlytas kai kurioms mokykloms, kad šios galėtų taupyti lėšas į mokymus vykusių darbuotojų komandiruočių sąskaita.
Apie kelionę ir palydėjimą, arba vicemerė – ne palydovė
Dar praėjusių metų rugsėjį Savivaldybės tarybos posėdyje buvo klausiama, kas lydės mokytojus į užsienio valstybėje vykstančius projekto „Tūkstantmečio mokykla I“ mokymus. Teirautasi, ar atitinka tikrovę pedagogų bendruomenėje tuo metu aktyviai aptarinėta žinia, kad važiuoti į Vieną norinti ir vicemerė A. Korsakienė.
„Tuomet, kai per mažumos valandą buvo paklausta, kas lydės mokytojus į mokymus užsienio valstybėse, ironizavote, kad mokytojų lydėti nereikia. Kodėl melavote? Kas inicijavo jūsų paskyrimą projekto vadove?“ – klausė Tarybos narys Dalius Barkauskas vicemerės A. Korsakienės, priminęs rudenį vykusį posėdį.
Dabar posėdžiui pirmininkaujantis meras K. Knizikevičius su šypsena pakomentavo, kad jam keista girdėti, jog mokytojus turėtų kas nors lydėti.
Pasirodo, lydėti reikia. Tai paaiškėjo prabilus švietimo sritį kuruojančiai vicemerei.
„Aš nemelavau, grupės nelydėjau. Šitoje grupėje nesu lydintis žmogus, vykau kaip mokymų dalyvis. Grupę lydėti ir organizuoti mokymus, atlikti visą organizacinį darbą buvo paskirtas kitas žmogus, kuris dirba Švietimo pagalbos tarnyboje“, – paaiškino A. Korsakienė Tarybos posėdyje.
Lydėti į Vieną važiuojančią pedagogų grupę buvo paskirta Biržų švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Gražina Braknienė. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, jos kelionė apmokėta ne projekto, o Savivaldybės lėšomis finansuojamos biudžetinės įstaigos (ŠPT) lėšomis.
Projekto dalyviai – saugotina paslaptis
Iš viso mokymuose Austrijoje dalyvavo 25 žmonės. Praėjusiais metais į Austrijos sostinę Vieną vyko 13, dabar – 12 žmonių grupė.
Kas vyko į kelionę, oficialiai sužinoti nepavyko. TŪM projekto koordinatorė, Biržų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė sako, kad projekto dalyvių viešinti neleidžiantis finansų ministro įsakymu „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“ nustatyta tvarka ir joje numatyta asmens duomenų apsauga.
L. Baronienė sakė apie grupės dalyvius galinti pasakyti tik skaičiais. Grupėje, kuriai vadovavo ŠPT metodininkė, buvo 12 žmonių. Tarp jų 4 „Aušros“, 2 Kaštonų, 1 „Atžalyno“ pagrindinių mokyklų, 3 „Saulės“ gimnazijos atstovai, viešai įvardyti vicemerė A. Korsakienė ir Biržų sporto centro direktoriaus pavaduotojas, Savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Viktoras Bagamolovas. Savivaldybės administracijos direktorės sutuoktinis į mokymus važiavęs kaip projekto partnerio (Biržų sporto centro) atstovas.
Projekto vadovė – mažiau užimta ir be konkrečios atsakomybės
Tarybos posėdyje domėtasi, kaip ir kada vicemerė tapo TŪM projekto vadove.
Rajono spaudoje buvo keliamas klausimas, ar TŪM projekto programos mokymuose turi teisę dalyvauti politikai. Programos vadovė Judita Šarpienė svarstė, jog gali būti, kad vicemerė yra įdarbinta koordinatore. Netrukus rajono laikraščiui J. Šarpienė pateikė atsakymą, kad, Biržų savivaldybės duomenimis, vicemerė mero potvarkiu yra paskirta švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ projekto Biržų rajono savivaldybėje komandos vadove.
Taigi, nuolat įvairiuose projekto mokymuose dalyvaujanti politikė A. Korsakienė yra ne tik dalyvė, o visos TŪM projekto komandos vadovė. Į šias pareigas mero potvarkiu A. Korsakienė buvo paskirta kovo 8 dieną, likus mėnesiui iki išvykos į Austriją.
A. Korsakienė minėtose pareigose pakeitė buvusią TŪM projekto vadovę – Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją L. Baronienę.
Vyriausiąja specialiste skyriuje dirbusi L.Baronienė projekto vadove buvo paskirta praėjusių metų rugpjūtį, kai projektui vadovauti atsisakė interesų konflikto vengęs tuometinis Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Januševičius. Jis lapkritį buvo perkeltas dirbti į Vilnių, o L. Baronienė paskirta laikinąja skyriaus vedėja.
Laikinai skyriui ir TŪM projektui vadovavusi L. Baronienė šių metų kovo 1 dieną buvo paskirta į nuolatines Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pareigas.
Pasak dabar ŠR kalbintos L. Baronienės, TŪM projekto vadovės pareigas jai eiti buvo pernelyg sunku dėl didelio darbo krūvio.
„Dvigubas pareigas skyriuje – ir vedėjos, ir vyriausiosios specialistės – man eiti ir kartu projektui vadovauti buvo sudėtinga“, – sako L. Baronienė. Jos vietoje TŪM projekto vadove meras paskyrė galimai mažiau užimtą žmogų – vicemerę A. Korsakienę.
Dabar L. Baronienė paskirta A. Korsakienės vadovaujamo TŪM projekto koordinatore. Ji atsakinga už TŪM projekto Jungtinės veiklos sutarties vykdymo, projekto pasiekimų įgyvendinimo kontrolę, Projekto veiklų planavimą bei įgyvendinimo koordinavimą, bendradarbiavimą su projekto vykdytoju – Europos socialinio fondo agentūra.
Lygiai tokios pat L. Baronienės veiklos bei atsakomybės sritys buvo apibrėžtos ir jai būnant TŪM projekto vadove. Beje, konkrečios atsakomybės sritys buvo numatytos ir projekto vadovu skiriant E. Januševičių.
Biržų savivaldybės vicemerė A. Korsakienė TŪM projekto vadove paskirta nenurodant jokių atsakomybės sričių.
Ar toks savivaldybės lyderių sprendimas tikrai sumažins „sraigtelio“ funkcijas atliekančio žmogaus darbo krūvį? Šitokios taktikos ir mokoma seminaruose apie įtraukiančią lyderystę?
