Neseniai darbą pradėjęs UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktorius 40 metų Martynas Staškevičius nuo liepos 15 dienos laikinai vadovauja ir UAB „Biržų vandenys“. Šios dvi įmonės priklauso savivaldybei ir yra vienos svarbiausių rajone strateginių bendrovių.
Kalbamės su šių įmonių vadovu apie svarbiausius darbo prioritetus ir planus.
– Neseniai teko kalbėti su jūsų tėčiu, Biržų rajono vicemeru Steponu Staškevičiumi. Jis persakė jūsų mintį, kad nesvarbu, kiek laiko bendrovėms vadovautumėte, bet stengsitės, kad jos kuo geriau dirbtų.
– Tokia mano pozicija. Nesvarbu, kad „Biržų vandenyse“ dirbu tik puse etato. Jei apsiimi, imiesi – negali tik darbe pasėdėti ir parašiukus padėlioti. Juo labiau, kad matau daugybę keistinų ir taisytinų dalykų.
„Biržų šilumos tinkluose“ šiuo metu sunku kažką nuveikti, kad darytume įtaką šilumos kainai. Visas dėmesys skirtas daugiabučių namų modernizavimui. Dar labai rūpi „Biržų šilumos tinklų“ turto klausimai. Praeitų kadencijų politikų viražai padarė tai, kad jie nepritarė „Litesko“ investicijoms, ką buvo galima padaryti už Europos Sąjungos paramos ir valstybės lėšas. O dabar lėšų gauti trasoms renovuoti sudėtingiau. Tuo pačiu itin pabrango Biržų Kaštonų katilinės statyba, nors ji jau galėjo būti įvykdyta.
Džiaugiuosi, kad į tryliktą kvietimą renovacijai pritraukėme 17 daugiabučių gyvenamųjų namų. Gaila, kad dėl įvairių kivirčų tarp gyventojų kai kurie namai nesiryžo renovacijai.
Vabalninke greitu metu bus jau trys renovuoti daugiabučiai. Likėnuose visi keturi namai tam pritarė. Džiugu.
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame didžiausiems Biržų rajono daugiabučiams. Bet ateityje galėtų renovuotis, tarkim, Medeikių kaime esantys daugiabučiai gyvenamieji namai.
Gaila, daug bendrijų neturi paruoštų dokumentų, tad stringa jų tvarkymas. Bet tikiuosi, kad viskas judės į priekį.
– Buvęs „Biržų šilumos tinklų“ direktorius Ivanas Dološickis vienu metu juokavo, kad jis dirba tik dviese su buhaltere, o įmonė viena rentabiliausių tarp savivaldybės įmonių. Tuo metu jis pardavė daug nebereikalingo bendrovei priklausančio turto.
– Dabar nelabai yra ką beparduoti. Nebent seną mašiną, nes įsigijome naują, ir senus katilus. Bet jų niekas pirkti nenori, o ir jų nugriovimui reikia pinigų.
– Greitai ateis laikas, kai baigsis savivaldybės šilumos tinklų nuomos sutartis su UAB „Litesko“. Ar tam galima ir ar reikia ruoštis?
– Tai yra politinis sprendimas, ar sutartis bus pratęsta, ar ieškoma naujų investuotojų, ar ūkį perims savivaldybė. Bet tam, kad šilumos tinklai funkcionuotų, reikalingi specialistai, apskaitos sistemos. Reikėtų perimti visą ūkį.
Kiek žinau, Telšiuose baigėsi šilumos tinklų nuomos sutartis, jie patys nesiima ir ieško, kas imtųsi tiekti šilumą. Nėra viskas taip paprasta. Aišku, jei būtų politinis sprendimas, imtume ir darytume.
Kas nuo to pasikeistų, jei Biržų šilumos tinklai savarankiškai tiektų šilumą? Kaina tikrai nesumažėtų. Tik išlaikykime tą pačią, kokia yra. O kaina didelė todėl, kad mažai suvartojame šilumos energijos. Visus įrenginius, personalą reikia išlaikyti. Pliusas išlaikius šilumos ūkį savivaldybės rankose būtų nebent tas, kad mokesčiai liktų Biržuose.
– Ar kainai įtaką daro tai, jog kai kurioms didelėms įmonėms ar įstaigoms, tarkim Biržų ligoninei, buvo leista atsijungti nuo centralizuoto tiekimo?
– Nemanau, kad stipriai. Nebent po kablelio keliomis dedamosiomis.
– Ką radote pradėjęs vadovauti UAB „Biržų vandenys“?
– Kolektyvas neblogas, bet yra keistinų darbuotojų, kuriems gal dėl amžiaus, gal dėl kitų dalykų sunkiau naudotis technologijomis, o už juos turi dirbti vyriausiasis inžinierius. Jei žmogus atlieka savo funkcijas, vykdo nurodymus ir išmano savo darbą – tokiu atveju gali dirbti. Bet kai kuriems lėčiau sekasi, nesinori imtis atsakomybės, plačiau galvoti.
Šiuo metu įmonėje ieškome gamybos inžinieriaus ir technologo, kuris būtų atsakingas už valymo įrenginius. Tikiuosi, kad atsiras norinčių dirbti žmonių, nors pakviesti už tokį nedidelį atlyginimą profesionalus sudėtinga.
Yra daug keistinų dalykų. Mano pagrindinė mintis – „Biržų vandenys“ turi pradėti eksploatuoti ir vykdyti tinklų bei įrenginių priežiūrą, kaip priklauso. Tik tuomet žiūrėti, ar galime mesti jėgas įvairių įvadų įvedinėjimui ar naujoms statyboms vykdyti.
Reikia pakeisti įmonės struktūrą. Daugiausia turi keistis gamybos skyrius. Inžinieriai turi dirbti su valyklomis, vandentiekiu ir nuotekomis. Visi turi žinoti savo darbo dalį. Dar reikia suinventorizuoti esamus tinklus, nes dabar dažnai net nežinome, ką turime.
Biržų mieste daug kur neatvestas vandentiekis. Kai Lietuvai Europos Sąjunga davė dideles paramos lėšas vandentvarkai ir nuotekoms, niekas nesiėmė pinigų rimtai įsisavinti.
Dabar paramos nebėra, o savo lėšomis tinklus tiesti kainos didelės. Tiesa, yra projektas, kurį su valstybės ir savivaldybės parama bandysime įgyvendinti. Rajone esančiose gyvenvietėse bus įrengiami vandentiekio ir nuotekų tinklai. Tai daugiausia liečia Kilučius, Kratiškius, Naciūnus, Pabiržę, Nemunėlio Radviliškį.
ES programas stipriai trukdė įsisavinti specialistų trūkumas. Nebuvo ieškoma žmonių ar paruošiama naujų, todėl turim, ką turim. O dabar srebiam tai. Kuo mažesnė vandentvarkos plėtra, kuo mažiau vartotojų – tuo didesnė kaina.
– Kas labiausiai keista dėl vandentvarkos plėtros?
– Keisčiausia, kad iki šiol neatvestos komunikacijos į Agaro kvartalą. Net tokioje Šviesos gatvėje vandentiekio nėra. Aišku, yra ir kita problema. Žmonės labai triukšmauja, kad jiems reikia vandens ir kanalizacijos, bet kai ateina lemtinga minutė, nebesijungia prie nuotekų ar vandentiekio tinklų. Yra projektų, kai gyventojai nebesijungė, o įmonei teko grąžinti gautos paramos dalį.
Dabar rengiame Biržų miesto prioritetinę eilę vandentiekio ir kanalizacijos tinklams – bus kaip su gatvių asfaltavimu.
– Kokius būtinus darbus turėsite atlikti dirbdamas „Biržų šilumos tinklų“ vadovu?
– Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyrius tiekia šilumą mokyklai ir namams. Ten senos trasos, pasenusi katilinė. Viskas pasenę ir laikosi „ant garbės žodžio“.
Reikia rekonstruoti dabartinę katilinę arba statyti naują. Įdėti daugybę pinigų – apie 1,8 milijono eurų. O megavatvalandžių bus ne per daugiausia.
Jei vieną Vabalninką prižiūrėsime, labai kils šilumos kaina. Todėl savivaldybei reikėtų perduoti ir kitus objektus: mokyklas ir darželius, kurie šildomi privatininko dujomis ar kūrenami šlapiomis malkomis. Šį klausimą reikia kompleksiškai spręsti.
Meras minėjo, kad dėl Vabalninko situacijos bus apsispręsta šiais metais. Juo labiau, kad specialiajame šilumos ūkio plane numatomas centralizuotas šilumos tiekimas.
– Ar mokydamasis mokykloje planavote, kad kada nors vadovausite šilumos ūkiui?
– Senelis iš mamos pusės visada mane vadindavo inžinieriumi. Mokiausi Kirdonių pradinėje, vėliau Pabiržės vidurinėje mokyklose. Baigiau Biržų „Saulės“ gimnaziją.
Žemės ūkio akademijoje baigiau energetikos inžinieriaus, o KTU – elektros inžinieriaus specialybę.
Nemažai metų dirbau vienoje įmonėje su lauko elektros tinklais, vėliau bioetanolio gamykloje „Kurana“.
Paskutinius keturiolika metų buvau AB „Panevėžio energija“ darbuotojas. Ten teko dirbti 356 dienas per metus, juk esi atsakingas, kad viskas veiktų ir judėtų.
– Daug kas džiaugiasi, kad jus, patyrusį specialistą, pavyko prisivilioti į Biržus.
– Ir man smagu. Kirdonyse mano šeimos namai. Artimesnės kelionės į darbą. Darbo dienomis į Biržus važiuojame su žmona Vaida, kuri dirba Biržų rajono vietos veiklos grupėje projektų finansininke. Taip pat į mokyklą atvežame dukras Kariną ir Augustę.
Kai dalyvavau konkurse į UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas, tėtis palaikė, sakė – „bandyk, nieko neprarasi“.
– Jūs jau prieš daug metų buvote aktyvus ir agituodamas rajono tarybos posėdyje dėl Kirdonių daugiafunkcio centro įkūrimo prižadėjote, kad kaime „vaikų bus“.
– Prižadėjau. Ir jų yra. Kažkuriais metais Kirdonyse gimė daugiau vaikų nei visame Biržų rajone.
Kaime kuriasi jaunos šeimos. Kad toks centras yra, labai gerai. Veikia biblioteka, galima sportuoti, susiburti bendruomenei. Darželio auklėtojos vaikais rūpinasi gal net labiau nei savais. Priklausau ir bendruomenės tarybai, tik gaila, kad žmonės išrankūs ir laukia, kol kiti pasiūlys ir kažką padarys.
– Gal turite minčių eiti į politiką?
– Kol kas tikrai ne. Visur per didelis chaosas. Visi politikai turi kažką gero, nesu nusistatęs nė prieš vieną. Esu už gerus darbus, idėjas, už verslą, kuris eina į priekį.
– Daug žmonių prisimena jūsų velionę mamytę Bronę Staškevičienę, kuri visiems skubėdavo į pagalbą. Kokius būdo bruožus paveldėjote iš savo tėvų?
– Pasitenkinimą, kai gali padėti žmonėms. Čia ir dabar.
– Ką pasakytumėte savo oponentams?
– Kai kurie jau buvo ar yra valdžioje. Galėjo sutvarkyti daug reikalų, išplėsti vandentvarkos tinklus.
Pakritikuoti lengviausia, o kaip iš tikro padaryti – jau tampa sudėtinga. Visi darbai brangsta, pinigų reikia, o rezultato nori.
Dvidešimt procentų padidinome vandens kainą. Gal bent dabar ne tiek į minusą įmonė eis…
Ir dar. Jei galite, paminėkite, kad „Biržų šilumos tinklai“ ieško statybos inžinieriaus.
