Ir sutapk tu man taip, kad šventinės Kovo 11-osios išvakarėse, kai Trispalvėmis ir Ukrainos vėliavomis ruošėmės juosti piliavietės medžius, į Biržų muziejų atkeliavo kraštiečio dailininko, grafiko Antano Kučo (1909-1989) darbų paroda, daugiausia kalbanti apie medžius. „Iš Deikiškių kaimo kilęs, didžiąją gyvenimo dalį Vilniuje praleidęs Antanas Kučas – vienas geriausių medžių grafikų Lietuvoje. Jo meistrystė atėjo iš tėviškės ir mažakalbių, bet giliai mąstančių Biržų krašto žmonių“, – pristatydama parodą kalbėjo menininkė Aušra Jasiukevičiūtė.
Kraštiečio Antano Kučo parodą į Biržus tiesiai iš Vilniaus atvežė jo sūnus matematikas Vidimantas Kučas, anūkas menininkas Daumantas Kučas ir jo draugė menininkė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Aušra Jasiukevičiūtė. A. Kučo šeima ne tik kvietė apžiūrėti žinomo menininko darbus, bet ir į pamokas. Kiekvienas norintis galėjo iš originalios A. Kučo klišės atsispausti sau darbą… šaukšteliu. Norinčiųjų srautas nenutrūko.
Anot menininko sūnaus V. Kučo, paroda gimė spontaniškai. „Kadangi Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų, pamanėme, kad vertėtų surengti parodą kokiame nors muziejuje, nes yra nemažai tėčio darbų apie Vilnių. Paroda Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje anūko Daumanto ir jo draugės Aušros dėka turėjo labai didelį pasisekimą, nes jie mokė, kaip nuo klišės atsispausti A. Kučo darbus su paprastu arbatiniu šaukšteliu“, – kalbėjo Vidimantas Kučas.
Pasak V. Kučo, Vilnius žavėjo jo tėtį A. Kučą. Tačiau Vilnius jo kartai buvo sunkiai pasiekiamas. Ir tik 1939 metais, kai sovietai Vilnių grąžino Lietuvai, buvo galima į jį nuvažiuoti. „Kiek žinau iš nuotraukų, tėtis su mama jame ir apsilankė. Apsigyveno Vilniuje tik 1951 metais, kai Maskva nutarė, kad reikia sujungti Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės ir Vilniaus dailės institutus. Tada jis persikėlė į sostinę. Ir tada pradėjo vaikščioti po Vilnių, pamatė miestą nuo kalvų su bažnyčios bokštais, paskendusiais medžiuose“, – pasakojo V. Kučas.
Anot menininkės Aušros Jasiukevičiūtės, Vilnius iki galo nesupranta, kokią vertybę Antano Kučo asmeny turi. „Meno istorijoje Antanas Kučas yra reiškinys. Drįsčiau sakyti, europinio lygio. Nedažnai Antano Kučo darbai yra eksponuojami. Nacionalinė dailės galerija nerodo nė vieno jo darbo, nors darbų kolekciją turi. Manau, kad Antano Kučo kūrybos vertė ir matomumas tik ateina. Tik dabar, kai įvyko A. Kučo darbų paroda sostinėje, Vilnius nubudo pamatęs, kiek daug žmonių ją lankė. Gavau daug laiškų, kodėl darbai buvo eksponuojami tik Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje, kodėl ne didelėse salėse? Darbai yra sukurti ir juos galima rodyti. Parodos gali būti ateity“, – kalbėjo menininkė.
Antano Kučo kūrybos ištakos yra Biržų kraštas. Pasak A. Jasiukevičiūtės, didžiulės erdvės jo Deikiškių kaime, didžiulių medžių grožis suformavo jį kaip menininką, kaip vieną geriausių Lietuvoje medžių grafikų. „Jis turėjo ypatingą klausą suprasti medžio charakterį, jo augimą, skleidimąsi. Jo piešiniuose, raižiniuose labai gerai matosi, kaip jis ieško, bando suprasti medį kaip dvasinę būtybę. Jo meistrystė prasidėjo iš santykio su savo aplinka, iš santykio su savo tėviške, su žmonėmis. Mažakalbiai jūs, bet už tai labai giliai mąstantys žmonės. Ir tai yra išskirtinis biržiečių bruožas, kuris per A. Kučo giminę matosi. Man yra begalinis džiaugsmas atvažiuoti į Biržus. Jūsų išskirtinė šviesa, taip toli per visą Lietuvą besitęsianti, traukia. Jūs jau ateidami suprantat savo kraštietį ir jo kūrybą. Nesvarbu, kiek žmonių ateis į parodą, svarbu nors vieną sielą pakedenti“, – kalbėjo A. Jasiukevičiūtė.
Aplankyti Antano Kučo grafikos ir piešinių parodą „Mačiau Vilnių, šaunų miestą“ Biržų krašto muziejuje galima iki kovo 26 d. Kai kas, jau ją aplankęs, sakė, jog tai ne tik paroda, kurią galima apžiūrėti, bet ir savotiška meditacija žiūrint į menininko pieštus medžius. Pasak A. Jasiukevičiūtės, dabar taip niekas nebepiešia, tokie piešimo būdas išgyvena pauzę. Tačiau menininkė tiki, kad kažkada, kai išlįsime iš mus įtraukusių ekranų, tokia piešimo maniera grįš.
Po kovo 26 d. paroda keliaus į Vabalninką, arčiau A. Kučo tėviškės Deikiškių, kur bus eksponuojama Biržų muziejaus Vabalninko skyriuje.
Editos Mikelionienės nuotr.
