Viešųjų erdvių kūrimas bei tvarkymas – ne tik finansinių išteklių, bet ir psichologinės ištvermės reikalaujantis projektas. Nors projektų rengime planuojamos tik sėkmės, net pačiame darbų finiše ištinka netikėtumų, kaip dabar įvyko su šviestuvų prijungimu. Apie tai – pokalbis su Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikiene.
– Savivaldybės pranešimas apie baigiamą įgyvendinti Biržų viešųjų erdvių piliavietės teritorijos su prieigomis modernizavimą, kuriant papildomus ir stiprinant esamus traukos centrus, sulaukė įvairių reakcijų. Koks piliavietės objektas kėlė daugiausia abejonių ir rūpesčio jums kaip užsakovo atstovui?
– Šios teritorijos sutvarkymo darbai nebuvo išskirtinai sudėtingi: gatvių, inžinerinių tinklų, sporto ir vaikų žaidimų aikštelių, želdynų įveisimo rangos darbų (kiekvieno atskirai) apimtys nebuvo didelės, tačiau šių darbų ypatumas tas, kad dalis jų buvo vykdomi ne tik kultūros paveldo vietovėje, bet ir kultūros paveldo objekto – Biržų pilies – teritorijoje. Be to, pažymėtina, kad statybos rangos darbus atliko didelę patirtį šioje srityje turinti įmonė AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Gerbūsta“, kurios atliktų darbų kokybė mus džiugina.
Neabejojome nė dėl vieno objekto reikalingumo, numatytų projekto sprendinių, tačiau šiek tiek buvome „užstrigę“ su Birutės gatvės rekonstravimo darbais, kai atliekant archeologinius tyrimus buvo atkastos buvusios gatvės lauko riedulių grindinio liekanos, kurias Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pripažino Biržų miesto istorinės dalies vertingąja savybe. Todėl, atsižvelgiant į archeologų rekomendacijas bei siekiant pabrėžti gatvės autentiškumą, buvo keičiami projekte numatyti gatvės neesminiai sprendiniai: asfalto danga pakeista į trinkelių su lauko riedulių grindinio intarpais dangą.
– Kokią projekto dalį nuo pradžių norėjosi vadinti užprogramuota nesėkme? Ar taip ir įvyko?
– Rengiant statybos projektą kartu su projektuotojais atsakingai vertinome visus objektus, kad būtų išvengta bet kokių nesėkmių. Statybos proceso metu visuomet kyla didesnių ar mažesnių problemų, kurių negalima nuspėti projektavimo metu, tačiau šios problemos (darbų atlikimo terminų pasikeitimai dėl užsitęsusių archeologinių tyrimų, topografinių planų nežymūs netikslumai, dėl kurių teko statybos metu pakoreguoti projekto sprendinius ir pan.) buvo sėkmingai išspręstos.
Vienintelė užprogramuota problema – tai Birutės ir Radvilos gatvėse transporto ir pėsčiųjų judėjimo apribojimas, kuris sukėlė nepatogumų tiek įstaigoms, vykdančioms veiklą šioje teritorijoje, tiek privatiems asmenims, turintiems šioje teritorijoje nekilnojamojo turto arba siekiantiems patekti į ten esančias įstaigas.
O netikėta ir tikrai rimta problema tapo dalies teritorijos apšvietimo klausimas.
Šiuo atveju lauko šviestuvų prijungimo prie elektros tinklų klausimas atskirai derinamas su ESO ir tikimės, kad artimiausiu metu ir šios problemos neliks.
Organizuodami bei dalyvaudami kartu su projektuotojais projektų rengime planuojame tik sėkmes.
– Koks jausmas apima Jus pačią, žiūrint į stulbinančius (gerąja prasme) erdvės prie pilies ir Širvėnos ežero pokyčius? Kiek laiko praėjo nuo svajonių apie pokyčius architektų dirbtuvių renginiuose iki starto – gimusio projekto sprendinių įgyvendinimo pradžios?
– Mano asmenine nuomone, projektuotojai, pateikdami projekto sprendinius, gerai įvertino šios teritorijos išskirtinumą, atsakingai parinko medžiagas bei mažosios architektūros elementus; puikiai suderinti šiuolaikinės architektūros bei želdynų formavimo motyvai įsiliejo į kultūros paveldo teritoriją. Manau, kad tikrasis sutvarkytos teritorijos vaizdas išryškės pavasarį, kai visu gražumu atsiskleis įveisti gėlynai.
Ypač džiugu pagaliau matyti tiltelį ir laiptus, vedančius nuo pliažo, per fosą, į pilies kiemą. Manau, kad daugeliui vyresnio amžiaus biržiečių, menančių prieš keletą dešimtmečių sunykusius tiltelį ir laiptelius, šis statinys yra labai reikšmingas. Pažymėtina, kad idėja atstatyti šiuos statinius buvo puoselėjama ir apie tai diskutuojama su Kultūros paveldo departamentu daugiau nei du dešimtmečius. Prie šios idėjos eilinį kartą buvo grįžta architektų kūrybinių dirbtuvių, kurios įvyko 2015 metais, metu.
Tikimės, kad daugumai biržiečių sutvarkyta piliavietė ir jos prieigos taip pat teikia gerų emocijų.
– Ar minėtose dirbtuvėse gimę siūlymai rado vietą viešųjų erdvių projektuose?
– Architektų kūrybinių dirbtuvių metu buvo išsakyta daugiau pasiūlymų dėl piliavietės teritorijos su prieigomis modernizavimo, nei įgyvendinta šiuo projektu. Tad dar lieka planų ir darbų ateičiai. Artimiausi – pilies fosų išvalymas, naujų laiptų įrengimas nuo Birutės gatvės pusės.
– Kaip sekasi su J. Janonio aikštės ir J. Meko skvero projekto, kurio vadovė esate, įgyvendinimu? Ar kritikos lavina dėl tualetų kainos ir vietos buvo sunkiausiai atlaikoma ataka? O gal dar sunkiau rasti argumentų, kodėl išrautos gėlės iš darželio Kęstučio – Vytauto gatvių sankryžoje?
– Nuomonių dėl modernizuojamų miesto viešųjų erdvių girdime įvairių, tačiau tai priimame kaip normalų reiškinį: juk negali visiems viskas patikti ar nepatikti. Projektus rengė kvalifikuoti architektai, sprendiniai išdiskutuoti su savivaldybės vadovais, atsakingais specialistais, pristatyti visuomenei. Projektuose pateikti šiuolaikiški sprendiniai orientuoti į šių dienų visuomenės poreikius. Todėl suprojektuoto (ir jau J. Janonio aikštėje pastatyto) tualeto, kuriame sumontuotos įvairios sistemos, leidžiančios jį tinkamai eksploatuoti, kaina yra tokia, kokia yra rinkoje (dar vienas analogiškas tualetas artimiausiu metu bus pastatytas teritorijoje prie evangelikų – reformatų bažnyčios). Kilusio visuomenės nepasitenkinimo dėl tualeto kainos, vietos ir kitų klausimų, susijusių su Biržų miesto viešųjų erdvių atnaujinimo darbais, nelaikome atakomis, nes manome, kad tai yra mūsų darbo dalis. Tačiau pripažįstame, kad tendencingi skundai gadina nuotaiką ir stabdo darbus.
Skvero, kuriam Biržų rajono savivaldybės taryba 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu suteikė Jono Meko vardą, rangos darbai užbaigti 2021 m. rugsėjo mėn. Taip, daugelį metų buvo gėlių darželis, o šiuo projektu profesionalūs architektai pasiūlė šiuolaikiškus gėlynus.
Primename, kad šios teritorijos sutvarkymo projektas parengtas 2013 metais. Projektą rengė UAB „Batican LTD“, projekto vadovas – atestuotas architektas Tautvydas Pasvenskas, projektavimo darbus koordinavo tuometinis savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Gribauskas. Manome, kad architektai, kaip savo srities profesionalai, planuodami šios teritorijos sutvarkymą, užtikrino architektūros kokybės kriterijų įgyvendinimą ir atnaujinta moderni viešoji erdvė darniai įsiliejo į miesto urbanistinę struktūrą. Šioje teritorijoje buvo įveisti ne tik nauji gėlynai, bet pasodinti ir dekoratyvūs, įvairių spalvų lajomis lapuočiai medžiai. Planuojame, kad 2023 m. bus parengtas likusios teritorijos (iki Rotušės gatvės) sutvarkymo projektas.
– Kada J. Janonio aikštė taps traukos centru, o aikštė prie evangelikų reformatų bažnyčios – dar viena pasididžiavimo savo darbu ir miestu dalimi?
– Planuojame, kad visi darbai J. Janonio aikštėje bus užbaigti pavasarį. Tai susiję su gėlynų įveisimu. Teritorijoje prie evangelikų reformatų bažnyčios darbai turėtų būti užbaigti 2023 m. pirmame pusmetyje.
Norėčiau pažymėti, kad tokių didelės apimties projektų, kaip šiuo metu tvarkomos Biržų miesto viešosios erdvės, kuriems skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos, įgyvendinimas nuo idėjos iki realaus, visiems matomo rezultato, užtrunka 5 ir daugiau metų. Prie šių projektų įgyvendinimo prisideda Strateginio planavimo ir turto valdymo, Architektūros ir urbanistikos, Statybos ir infrastruktūros, Viešųjų pirkimų, Buhalterinės apskaitos skyrių specialistai.
