Ar įsivaizduojate, kaip reiktų gyventi, jei neturėtumėte švaraus geriamojo vandens? Juk jis gyvybiškai svarbus mūsų gyvenimo kokybei, todėl būtina užtikrinti, kad kiekvienas žmogus gautų saugų vartoti geriamąjį vandenį, todėl labai svarbu į aplinką išleisti tik tinkamai išvalytas nuotekas.
SIEKIA ĮGYVENDINTI REIKALAVIMUS
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkė dr. Alisa Gricajeva sako, kad nors gamta nuostabiai geba susidoroti su nedideliais vandens nuotekų kiekiais ir tarša, tačiau šiandien ji jau nebespėja su žmogumi, nes vandenį mes naudojame daug greičiau, negu šaltiniai gali natūraliai pasipildyti ir atsistatyti.
Dėl šios priežasties turime pasirūpinti vandens švara ir tinkamai valyti nuotekas.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigoja savivaldybes iki 2023 metų užtikrinti, kad aglomeracijose (kuriose gyventojų ekvivalentas daugiau kaip 2000) ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų nuotekų būtų tvarkomos centralizuotomis nuotekų sistemomis, likusi dalis gali būti tvarkoma individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose.
Bendrovės „Biržų vandenys“ direktorė Edita Barkauskienė teigia, kad kol kas Biržai, deja, nėra pasiekę reikiamo gyventojų procento: „Šiuo metu 92 proc. namų ūkių turi įvestą miesto vandentiekį ir nuotekų sistemas. Aktyviai dirbame ir tikimės, kad iki 2023 metų įgyvendinsime Europos Sąjungos reikalavimus.“
TVARKYTI PATIEMS – FINANSIŠKAI NENAUDINGA
Pasak E. Barkauskienės, nuotekas tvarkant individualiai septikuose pagal visus aplinkosauginius reikalavimus, keturių asmenų šeima vidutiniškai kas 1–2 mėnesius turėtų jas išvežti. Ši paslauga kainuoja apie 50 eurų, o mėnesio sąskaita už centralizuotą nuotekų tvarkymą daugiau kaip 4 kartus mažesnė – apie 12 eurų. Tad gyventojams tvarkyti nuotekas patiems finansiškai nenaudinga.
Mokslininkė A. Gricajeva atkreipia dėmesį į tai, kad, tinkamai netvarkant nuotekų, neigiamai veikiamas negiliai slūgsantis gruntinis požeminis vanduo, dėl to jis dažnai nėra saugus: gali būti užterštas ne tik patogeniniais mikroorganizmais, bet ir toksiškais cheminiais junginiais. Tyrimai rodo, kad daugelyje Lietuvos rajonų šulinių vanduo nesaugus.
NUOTEKŲ VALYMAS PAGERĖJO
Europos aplinkos agentūros duomenimis, miesto nuotekų valymas visoje Europoje per pastaruosius 30–40 metų labai pagerėjo. „Daugelis šalių, tvarkydamos nuotekas, atlieka tretinį valymą ir šis rodiklis siekia 69 proc. populiacijos – būtent tiek žmonių išpilamų nuotekų į aplinką iškeliauja tinkamai išvalytos, o kontroliuojamų medžiagų kiekis atitinka aplinkosaugos standartus“, – pasakoja dr. A. Gricajeva.
Mokslininkė teigia, kad Lietuvoje irgi tokiu būdu išvaloma panaši nuotekų dalis, o apie 71–76 proc. gyventojų yra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų. Bet turime kur tobulėti, nes, pavyzdžiui, Danija, Austrija, Nyderlandai centralizuotai surenka daugiau kaip 90 proc. populiacijos nuotekų. Beveik visos jos būna išvalomos atliekant tretinį valymą.
Siekdama priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai, Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Jos metu buvo organizuojamos edukacinės akcijos, per kurias surengtas menininkės Monikos Dirsytės performansas (rugsėjį buvo pristatytas ir Biržuose): specialiai įrengtoje ekspozicijoje menininkė gulėjo purvo vonioje, o greta jos iš šalia stovinčios senovinės vandens kolonėlės lašėjo vanduo. Daugiau informacijos apie kampaniją ir tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
(Užs. Nr. 3210-7)
