Biržų piliakalnio teritorijoje vyko archeologiniai kasinėjimai. Juos savo iniciatyva užsakė Biržų krašto muziejus „Sėla“, norėdamas ištyrinėti vietą, kur bus eksponuojamas išskirtinis Biržų miesto reliktas – XV-XVI a. krosnis.
Lapkričio 5 dieną prie Biržų pilies arsenalo iškastas pirmasis šurfas (vertikalus požeminis kasinys) – pradėta ieškoti XVII a. buvusios kalvės pamatų.
„Turime XVI a. laikų krosnį ir ieškome vietos ją eksponuoti. Į vidaus patalpas ją įnešti nėra jokių galimybių. Idėja tokia, kad ją norėtumėm eksponuoti specialiame gaubte lauke, buvusios kalvės vietoje. Maždaug toje vietoje, kur buvo iškastas šurfas, vadovaujantis dar švedų darytu planu, galėjo būti kalvė. Ją kartu su archeologo pagalba ir norėjome ištyrinėti“, – sakė muziejaus direktorė Edita Lansbergienė.
Krosnis buvo rasta 2021 metais. Ją archeologai rado plote tarp Evangelikų reformatų bažnyčios ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonijos, J. Bielinio gatvėje. 16 t sveriančią krosnį pavyko iškelti iš kasinėjimų vietos. Ji per pilies tiltą buvo atvežta į pilies kiemą. Tiltas svorį atlaikė.
„Lietuvoj tokių krosnių iškeltų yra vienetai ir visos – Vilniuje. Esam Biržuose, kur turime krosnį, kuri buvo iki Radviloms įkuriant „magdeburginį“ Biržų miestą, ir ta krosnis yra tikrai gerai išlikusi“, – tąsyk kalbėjo archeologas Karolis Duderis.
Šiomis dienomis vykusio kasinėjimo darbams vadovavo taip pat archeologas Karolis Duderis. Jam talkino gausus muziejaus darbuotojų kolektyvas.
„Ieškojome buvusios kalvės bent jau pamatų liekanų. Tai nebuvo aklas dūris, nes naudojomės 1704 metų švedų planu, kurį užkėlėme ant naujesnių planų ir maždaug toje vietoje atlikome paiešką. Pamatų ar bent jau kažkokių jo fragmentų, tokių kaip akmenys, rasti nepavyko. Tačiau pavyko surasti XVII a. kulkų liejimo formos fragmentą. Tai pirmas toks radinys iš Biržų piliavietės“, – sakė K. Duderis.
Žemės taip pat sugrąžino kelis mortyros sviedinio fragmentus, ąsočio ąselę ir šurfo kampe įstrigusį patrankos sviedinį, kuri pavyko išimti laimingai.
Anot K. Duderio, ar bus tęsiama archeologinė žvalgyba, priklausys nuo noro ir galimybių. O idėjų muziejus visuomet turi.
E. Lansbergienės teigimu, apie platesnio masto kasinėjus ir perspektyvą ji kol kas nieko konkretaus pasakyti negali, pirmiausia tai reikia aptarti su darbus atlikusiu archeologu.
