Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas. Jis nurodo, kad atsiskaityti grynaisiais pinigais galima ne didesne nei 5000 eurų suma.
Dalis Biržų rajone veikiančio smulkiojo verslo atstovų sako, kad tai ne tik taps papildoma finansine našta, pareikalaus papildomo rūpesčio ir laiko sąnaudų. Toks įstatymas gresia jų verslo nutraukimu.
Parduotuvės teikia ir paslaugas
Pabiržėje parduotuvę turinti individualios įmonės savininkė Gražina Kairienė nevyniojo žodžių į vatą.
„Kvaili įstatymai. Nežinau, kaip reikės dirbti toliau su tokiais suvaržymais. Bankams tai – pasipelnymas. Bet mums – verslo žlugdymas“, – teigė G. Kairienė.
„Manau, šį įstatymą reikėtų pakoreguoti. Suprantu, jei fiziniai asmenys perka, tarkim, automobilį. Jie gali atsiskaityti pavedimu. Bet atsiskaitymai tarp smulkaus verslo įmonių turėtų likti kaip buvo“, – įsitikinusi G. Kairienė.
Verslininkė minėjo, kad jos parduotuvėje yra „Perlo“ terminalas. Juo galima atsiskaityti ir pervesti ne daugiau nei 300 eurų. Tačiau būna mokėjimų tiekėjams, kai reikia pervesti per 1000 eurų. „Galima vesti dalimis, tačiau už kiekvieną pervedimą tenka mokėti po 1 eurą papildomai“, – kalbėjo verslininkė.
Grynuosius pinigus galima būtų vežti į banką. Tačiau tai, pasak verslininkės, nėra saugu, reikia samdyti lydintį asmenį. Be to, tai jau papildomi nuvažiuoti kilometrai.
Biržuose greitai liks tik vienas su grynaisiais pinigais dirbantis bankas. Tad beliks grynuosius įdėti į bankomatus. Tačiau už įdėjimą ar pervedimą bankas irgi ima papildomą mokestį.
Daugiau nei pusė į įmonę patenkančių pinigų mokami grynaisiais.
„Kaime esančios parduotuvės yra nauda žmonėms, jos teikia paslaugas. Čia ne tik gali įsigyti prekių, bet ir sumokėti už tam tikras paslaugas. Kaime ir taip nebėra vaistinių, pašto, nelieka medicinos paslaugų. Tad jei dar parduotuvės užsidarys, visai žmonėms nieko nebeliks“,- svarstė G. Kairienė.
Verslininkė sako susidurianti su prekes pristatančiais įmonių vadybininkais, kurie sako, kad kaimuose mažėja įvairiomis prekėmis prekiaujančių taškų. Ji neįsivaizduoja, kaip smulkusis verslas gyvuos kitais metais – ne tik ribojami atsiskaitymai grynaisiais, bet kyla ir elektros kainos.
Reveransas bankams
UAB „Būginių gausa“, kuri valdo tris parduotuves ir vieną prekybos kioską, vadovas Valdas Šukevičius šį įstatymą pavadino reveransu bankams.
„Turi vežti iš kaimo pinigus į bankomatą. Prie jo susidaro eilės. O didžiausia bėda – su smulkiomis monetomis. Jų bankomatai neima. Bankas grynuosius priima už tam tikrą mokestį. Už pavedimus taip pat reikia mokėti“, – sakė V. Šukevičius.
Jis įsitikinęs, kad įstatymų leidėjai apie mažas kaimo parduotuves negalvoja. Juk kaime daugiausia žmonių atsiskaito grynaisiais pinigais.
Atsirado problemų ir dirbant su tiekėjų vadybininkais. Anksčiau iš prekybos surinkdavo pinigus ir jiems surašydavo čekius bei atiduodavo grynuosius. Dabar
bus papildomų veiksmų – įnešti pinigus į banką, atlikti pervedimus.
Nemato kaimo parduotuvių situacijos
Biržų rajono verslininkų asociacijos pirmininkas bei UAB „Šiaurinis taškas“ direktorius Tomas Bekeris įsitikinęs, kad eilinį kartą Vilniuje sėdintys valdžios atstovai nemato situacijos provincijoje.
„Kaimo parduotuvėse žmonės atsiskaito grynaisiais. Tuos pinigus parduotuvės savininkai turės nuvežti į miestą, į banką. Biržuose grynuosius priima Šiaulių bankas ir bankomatai. Bet kur dėti metalą? Gal ir yra dirbančių nesąžiningai, bet nemanau, kad šis įstatymas juos sugaudys. O sąžiningai dirbantiems verslams jis veiklą apsunkina“, – sakė T. Bekeris.
Jis įžvelgia ir kitą įstatymais nustatytą problemą. Anksčiau smulkiojo verslo savininkas pats dirbdavo, pats algą išsimokėdavo. Dabar to daryti negali. Vadinasi, reikia samdyti buhalterį. Tai papildomi kaštai.
Bėda ir tiems žmonėms, kurie sunkiai įvaldę naująsias technologijas.
„Norisi liberalesnio požiūrio. Kitaip reikia gaudyti nesąžiningą verslą“, – įsitikinęs T. Bekeris.
