Biržų rajonas plačiu ruožu ribojasi su Latvija, į kurią patenka imigrantai, todėl tikėtina, kad dalis nelegalų keliauja ir mūsų rajono keliais. Kokio masto ši problema? Ar dėl jos gali būti laikinai uždaryta Lietuvos – Latvijos siena?
Lietuva šiuo metu yra suvaldžiusi masinį imigrantų iš trečiųjų šalių antplūdį per sieną iš Baltarusijos. Tam teko nemažai investuoti į sienos apsaugos technines ir organizacines priemones, sukurti fizinį barjerą bei stebėjimo sistemas.
Tačiau imigrantai iš trečiųjų šalių Baltarusijoje niekur nedingo, jie neatsisako minties pakliūti į turtingas Vakarų Europos šalis.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) stebi naują nerimą keliantį reiškinį. Tai antrinė migracija. Kadangi Latvija dar nėra įsirengusi tokios pasienio apsaugos infrastruktūros, kokią turi Lietuva, imigrantams iš Baltarusijos lengviau pavyksta patekti į kaimyninės šalies teritoriją. Čia jie neužsibūna, stengiasi per Lietuvos – Latvijos sieną patekti į mūsų šalį ir keliauti toliau, pro Lietuvos – Lenkijos sieną giliau į Vakarus. Taip elgiasi ir neteisėtai į Latviją patekę, ir prieglobsčio šioje šalyje pasiprašę atvykėliai.
Biržų rajonas plačiu ruožu ribojasi su Latvijos Respublika, todėl tikėtina, kad dalis nelegalų keliauja ir mūsų rajono keliais. Kokio masto ši problema, į ką turį atkreipti dėmesį rajono gyventojai ir kokių veiksmų imasi VSAT, „Šiaurės rytai“ klausė šios tarnybos vado generolo Rustamo Liubajevo.
– Viešojoje erdvėje jūs ir jūsų kolegos pateikėte informaciją apie padidėjusią antrinę migraciją. Padidėjo srautas nelegalių imigrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Latviją ir vykti per Lietuvą į kitas Vakarų Europos šalis. Kokio masto ši problema?
– Čia pradžioje reikėtų kalbėti apie bendresnius dalykus. Antrinė migracija šiuo metu būdinga Europos Sąjungos (ES) įvairiems regionams, ne tik pas mus ji yra didelė problema. Tai problema ir ES pietuose, ir vakarų Balkanų regione. Mūsų regione dažniausiai kalbame apie trečiųjų šalių piliečių gabenimą iš Latvijos per Lietuvos Respublikos teritoriją į Vakarų Europą, dažniausiai Vokietiją ar Prancūziją. Iš esmės mes su ta problema susidūrėme jau prieš dvejus metus, kai A. Lukašenkos režimas nukreipė neteisėtų migrantų srautus į Latviją.
Prieš tai buvo Lietuva, vėliau Lenkija, o tada migrantai buvo nukreipti į Latviją. Tuomet mes pirmą kartą susidūrėme su reiškiniu, kai migrantai buvo vežami per mūsų vidinę sieną su Latvijos Respublika, per mūsų teritoriją į Lenkiją ir toliau.
Praėjusiais metais ši problema taip pat buvo matoma, o šiais metais, ypač vasarą, mes pastebėjome reikšmingą augimą.
Šiais metais mes Latvijos pasieniečiams perdavėme per 300 neteisėtų migrantų, sulaikytų mūsų teritorijoje.
Daugiausiai neteisėtus migrantus vežė Ukrainos piliečiai, taip pat Latvijos, Sakartvelo piliečiai. Pasitaiko vienas kitas ir mūsų šalies pilietis, bet tokių nedaug. Šiemet pradėti 37 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto gabenimo per LR teritoriją.
Mūsų bendradarbiavimas su Latvijos kolegomis tikrai yra neblogas ir dalį migrantų sulaikome pagal Latvijos pasieniečių kriminalinės žvalgybos informaciją. Taip pat egzistuoja geri ir efektyvūs informacijos keitimosi kanalai tiek su Latvija, tiek su Lenkija. Turime labai gerą bendradarbiavimą ir su Lenkijos sienos apsaugos pareigūnais, su šalimis yra suderintos apsikeitimo nelegaliais migrantais procedūros.
Apibendrintai galima pasakyti, jog antrinė migracija yra ta kaina, kurią moka Šengeno erdvės valstybės už tai, kad šių šalių piliečiai netrukdomai gali keliauti per vidines šalių sienas. Tuo migrantai ir naudojasi. Tiek mūsų šalis, tiek Lenkija nėra patrauklios jiems apsistoti ilgam.
– Jūs esate užsiminęs, jog tęsiantis ir augant nelegaliai antrinei migracijai laikinai reikėtų uždaryti Lietuvos – Latvijos sieną. Kaip tai atrodytų realybėje?
– Iš tiesų tokia galimybė visą laiką egzistuoja, tačiau pagal Šengeno kodeksą – ES teisinę bazę, tai galima būtų daryti tik išskirtiniais atvejais, esant tam tikroms sąlygoms. Verta prisiminti, kad pirmą ir vienintelį kartą Lietuva buvo atstačiusi kontrolę prie savo vidinių sienų su Lenkija ir Latvija per pandemiją.
Tokį sprendimą priima Vyriausybė, yra numatyta visa procedūra, tai reikia derinti su Europos Komisija. Teoriškai tokia galimybė egzistuoja, tačiau tai laikoma kraštutine priemone, taikoma apibrėžtam laikotarpiui.
– Jei būtų atstatyta Lietuvos – Latvijos sienų kontrolė, kokie reikalavimai būtų Lietuvos ir Latvijos gyventojams? Ar išliktų laisvas šių šalių gyventojų judėjimas per sieną? Tarkim, kiek realu būtų savaitgaliais latviams atvažiuoti į Biržus apsipirkti, o biržiečiams vykti į Jūrmalą?
– Esant tokiai situacijai, Lietuvos, Latvijos ir kitų Europos šalių piliečiai galės netrukdomai kirsti sieną, tik reikės atlikti patikrinimo procedūrą sienos kontrolės punkte, kaip tai buvo iki 2007 metų. Mes jau daug metų esame Šengene, kontrolės nebeliko, ją visi pamiršo. Būtų tam tikrų problemų, jei reiktų tą kontrolę atstatyti.
– Biržų rajonas yra Lietuvos – Latvijos pasienyje. Kiek ši informacija apie padidėjusį nelegalų srautą turėtų būti svarbi pasienio gyventojams? Į kokius ženklus apie automobilių ar neaiškių asmenų judėjimą patartumėte atkreipti dėmesį žmonėms?
– Vietiniai gyventojai yra pirmas pasieniečių draugas ir kolega. Mes ir dabar gauname nemažai informacijos iš piliečių, kurie praneša, jog pamatė įtartiną transporto priemonę ar grupę kitaip atrodančių asmenų. Tai būtų labai vertinga informacija – informuoti galima Bendruoju pagalbos telefonu, ir mes arba policija tikrai sureaguosime. Mūsų pajėgumai šiuo metu pasienyje su Latvija yra nedideli, tačiau mes turime suderintą veikimo planą su policija, todėl kartais policija važiuoja į vietą, stabdo transporto priemones ar sulaiko asmenis.
Todėl labai svarbu ir naudinga gauti iš vietinių žmonių informaciją, jeigu jie pamato parduotuvėje ar degalinėje kitaip atrodančius piliečius. Tokiu atveju reikėtų informuoti, policijos ar VSAT pareigūnai reaguotų, patikrintų automobilį ir žmones. Jei tokie asmenys teisėtai yra mūsų šalies teritorijoje, jie galės tęsti savo kelionę, jei ne – bus sprendžiamas klausimas dėl jų perdavimo atgal į Latviją.
– Biržų rajone, greičiausiai ir kituose, pastebima tokia tendencija: trečiųjų šalių gyventojai įsigyja apleistus namus ar butus dažniausiai kaimuose, jų net nematę. Pastatai nėra tinkami gyventi, bet naujiesiems savininkams reikalingas dokumentas apie nekilnojamąjį turtą vienoje ES šalių, kad galėtų legaliai čia gyventi ir judėti po visą ES. Ar tai nėra matoma kaip dar viena nelegalios imigracijos grėsmė? Ar tai nėra dar viena grėsmė nacionaliniam saugumui? Kokių, jūsų manymu, reikėtų saugiklių, kad to būtų galima išvengti?
– Iš dalies kai kurie sprendimai šiuo klausimu buvo priimti dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Rusijos piliečių atžvilgiu priimti tam tikri apribojimai – ribota galimybė atvykti į Lietuvą, vykdyti čia vienokią ar kitokią veiklą.
Šiuo metu šie klausimai iš dalies sprendžiami. Beveik visos Europos Sąjungos valstybės šiandien taiko apribojimus Rusijos piliečių atvykimui. Aišku, yra tam tikra kategorija asmenų, kuriems leidžiama, tai susiję su čia gyvenančiais jų šeimos nariais.
Baltarusijos piliečiams taip pat dabar taikomi tam tikri apribojimai. Mūsų konsulinės įstaigos Baltarusijoje nebeišduoda masiškai Baltarusijos piliečiams vizų, ir jie nebeturi galimybių taip dažnai atvažiuoti. Baltarusijos piliečių atžvilgiu dabar taikome pagilintą pasienio kontrolę, įvertiname, ar jie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Jei kyla kažkoks įtarimas, pareigūnai tikrina bagažą, gali patikrinti to asmens socialinę mediją, kokias pozicijas ten jis palaiko. Naudojami ir kitokie patikros būdai. Turint visą šią informaciją, priimamas sprendimas leisti ar ne asmeniui kirsi mūsų šalies sieną.
Petras Gudas, Jurgita Morkūnienė
