Suprasti, kas yra priešas, o kas draugas – nuolatinė žmogų kamuojanti dilema. Ypač dabar, kai šalia liepsnoja karas, į sceną veržiasi netikri pranašai, o tolumoje jau skamba Seimo rinkimų skrabalai. Todėl labai laiku Biržuose startavo reikalingas ir įdomus renginių – mokymų ciklas „Bendruomeniškumas ir saugumas“. Mokymus bei diskusijas su klausimais ir atsakymais veda karo apžvalgininkas, į atsargą išėjęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys. Šiuos mokymus pagal Biržų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų veiklos programą suorganizavo Biržų miesto vietos veiklos grupė (VVG).
Pirmasis ciklo renginys vyko praėjusią savaitę Biržų pilies Arsenalo salėje ir buvo skirtas informaciniam karui.
Pristatydama svečią, Biržų miesto VVG projektų vadovė Vilma Indrikonienė sakė, kad mintis pasikviesti A. Navį kilo stebint jo pasisakymus viešojoje erdvėje. „Kai nespėji pažiūrėti žinių per televiziją, užtenka atsidaryti A. Navio ir Mindaugo Sėjūno įrašus „Facebook“ ir viskas tampa aišku, kas vyksta pasaulyje, Ukrainoje ir Lietuvoje“, – sakė V. Indriukonienė.
Nugalėtojai pirma laimi
Anot A. Navio, informacinės operacijos arba informacinis karas yra labai sudėtinga tema. „Informacines operacijas planuojantys žmones pirmiausia stengiasi panaudoti tai, kas jau yra įdėta žmonių galvose. Tai buvo suvokta jau prieš daugybę metų ir kinų karvedys Sun Dzi savo garsiajame veikale „Karo menas“ rašė: „Nugalėtojai pirma laimi, o paskui eina į mūšį. Nugalėtieji eina į mūšį ir jame siekia laimėti“. Ką tuo norima pasakyti? Jei mes jūsų galvas gerai paveiksime, toliau mums laimėti bus tik techninis dalykas“, – sakė A. Navys.
Kaip tokios psichologinės operacijos pavyzdį jis pateikė 1694 metais vykusį mūšį prie Chodovo. Prieš sukilusius Krymo totorius (apie 40 tūkst. vyrų) stojo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) 400 karių pulkas, kuriame buvo 100 sparnuotųjų husarų. Pastarieji puldami totorius sudarė tokį vaizdą ir garsą, kuris sukėlė didžiulę baimę priešo gretose. Priešas pasitraukė su 6000 karių nuostoliais, ATR neteko apie 100 karių.
Informacija yra ginklas
„Informacija yra ginklas, ir mūsų priešas Rusija naudoja jį, kad visų pirma paveiktų mūsų įsitikinimus. O ant įsitikinimų stovi mūsų vertybės. Visa tai reguliuoja automatinis mąstymas, jis kuria mūsų elgesį, mūsų reakcijas į vieną ar kitą reiškinį ar įvykį. Priešo tikslas – pakeisti mūsų įsitikinimus. Kai mes pradedame abejoti tuo, ką galvojome tvirtai žinantys, pasikeičia mūsų elgesys. Rusija savo informacinėmis operacijomis siekia trijų tikslų: pirma, įtvirtinti savo galią, parodyti, kad nors jos čia fiziškai nėra, bet ji čia veikia. Antra – palaužti mūsų valią priešintis.
Jei tokia valia palaužta, mes su gėlėmis pasitinkame „išvaduotojus“. Trečia – paveikti sprendimų priėmimo procesą. Lengviausia tai daryti per rinkimus pastatant sau parankius žmones. O kai žmonės parankūs, tuomet jie priima Rusijai reikalingus sprendimus“, – aiškino gynybos ir saugumo ekspertas.
Informacinio karo doktrina
„Po 2008 metų karo su Gruzija Rusija supranta, kad informacinės operacijos pas juos veikia labai silpnai. Kremliaus vadovai nurodo sukurti doktriną ir aparatą, kuris leistų įgyvendinti tokias informacines operacijas, kurios galėtų įgyvendinti tuos anksčiau minėtus tikslus. Oficialiai tai paskelbiama 2012 metais kaip saugumo strategija, tačiau tai yra doktrina. Ten yra pasakytas vienas svarbus dalykas: mes (Rusija) savo buferinėse valstybėse – Lietuva tokia laikoma – turime suformuoti tokią nuomonę, kad mus pasitiktų su gėlėmis.
Rusijos propagandistas Jurijus Selivanovas iš esmės sukūrė Rusijos informacinio karo doktriną. Joje sakoma, kad galima kontroliuoti teritoriją, į ją fiziškai neįžengiant. Jis tai vadina „netradicine okupacija“. Jis sako, jog su Vakarų valstybių visuomenėmis reikia taip dirbti informaciniame lauke, kad jos nesuprastų, kad su jomis yra dirbama.“, – sakė ekspertas.
Kaip tai veikia
Kremliaus informacinių operacijų tikslas yra diskredituoti demokratiškai išrinktą valdžią. „Ar jums neatrodo keista, kad vos tik mes išsirenkame valdžią, jau kitą dieną 80 procentų žmonių sako, jog valdžia bloga? Kaip taip apskritai gali būti, nes juk dauguma išrenka valdžią? Tai kodėl paskui ta didžioji dauguma sako, jog valdžia bloga, ne tą valdžią visada išsirenkame? Gal kažkas padeda formuoti tokią nuomonę? Rusija labai nepaprastai intensyviai veikia šioje sferoje, išnaudodama mūsų tamsumą, aklumą, bukumą ir nenorą žinoti. Todėl turime suprasti, kad mus veikia sąmoningai, kad mes taip galvotume. Nepasitikėjimo valdžia, etninių konfliktų kurstymas, „naudingų idiotų“ prastūmimas į Seimą – šie, esant neramumams ar riaušėms šalyje, gali priimti sprendimą pasikviesti Rusijos pajėgas tvarkai užtikrinti.
Toks iš esmės planas, jis kiek varijuoja, bet panašiai buvo veikiama ir Ukrainoje, ir dar anksčiau Čečėnijoje“, – aiškino A. Navys.
Sklaidos kanalai
Anot A. Navio, Lietuvoje Rusijos propagandinių institucijų įtaka mažėja, tačiau išlieka. Užsienį Rusijos propaganda pasiekia kanalais, kurie Lietuvoje yra užblokuoti ir neprieinami, tačiau Vakarų Europoje ir JAV yra pasiekiami. Pagrindinis dalykas, per kur mus pasiekia propaganda, yra internetas, Rusijos kompanija „Interneto tyrimų agentūra“, dar kitaip vadinama „trolių fabriku“. Tai visą parą siunčiamas komentarų srautas, nukreiptas prieš visas mūsų šalies valdžios institucijas, menkinantis ir juodinantis bet kokius eurointegracinius sprendimus. Yra ir kiti propagandiniai kanalai, tokie kaip „Facebook“, „Telegram“, per kuriuos skleidžiamas propagandinis turinys pasinaudojant netikromis paskyromis. „Dabar rusai tai daro labai protingai. Dedama 80 procentų tikros informacijos, o 20 procentų tai, kuo norima, kad jūs patikėtumėte. Toks santykis duoda geriausią rezultatą. Santykis dar priklauso, kokiai auditorijai ta žinia skirta, siauresnio kritinio mąstymo žmonėms propagandos dozė gali būti daug didesnė. Jei jūs nepastebėjote propagandos arba nemanote, kad informacija, kurią jūs gavote, yra propaganda, vadinasi, ji skirta jums. Ir atvirkščiai, jei jūs pastebite propagandą, vadinasi, ji buvo skirta kitai žmonių grupei, ne jums“, – sakė A. Navys.
Kodėl propaganda veikia?
Anot A. Navio, mes visi turime supaprastintą pasaulio modelį. Pasaulį matome subjektyviai ir informaciją priimame tokią, kokia atitinka tris kriterijus. „Pirmas kriterijus – tai autoritetai. Mes klausome ir tikime ta informacija, kurią pateikia autoritetas. Ne šiaip autoritetas, o autoritetas jums. Antras dalykas – informacijos kanalas, per kur ta informacija pateikiama, kiek jūs tikite ta informacijos priemone – televizijos kanalu, interneto svetaine ir pan. Jei pasitikite šiuo kanalu, tai ir informaciją vertinsite kaip patikimą. Trečias dalykas yra vertybės. Jūsų vertybės turėtų atitikti – jūsų suvokimu – to žmogaus, kuris kalba, vertybes. Jei visa tai sudėsime į vieną vietą, tai gausime puikų būdą įdėti į galvas tą informaciją, kurią norime įdėti. Pati geriausia vieta tam – mokykla“, – sakė psichologas ir tai iliustravo gyvenimiškais pavyzdžiais.
Pranešėjas kalbėjo ir apie mūsų elgesį nulemiančius dalykus, psichofiziologinės reakcijas. Trys pagrindiniai dalykai – baimė, pasitenkinimas ir konformizmas – nulemia mūsų veiksmus bei elgesį. „Visos propagandinės mašinos, visos reklamos pagrįstos šiais varikliais“, – sakė specialistas.
Kaip išvengti propagandos poveikio
Pirmas dalykas, anot A. Navio, tai informacijos tikrinimas. „Jeigu jums kyla nors mažiausia abejonė dėl informacijos patikimumo, tikrinkite ją. Tikrinkite, iš kokių šaltinių ji atėjo, ar jie patikimi, ką apie tai sako kiti informaciniai kanalai“, – sakė A. Navys. Jis kalbėjo ir apie tai, kaip valstybė gali atsispirti propagandai. Tam reikalingas vienijantis šalies naratyvas. Didžiojoje Britanijoje tai monarchija, JAV – laisvė ir demokratija, Rusijoje – caras išgelbėtojas. „Rusija visada turi carą išgelbėtoją. Jūs galite, ką norite, rusams pasakoti apie Putiną – tai neveikia, jūs tiesiog šito negalite pramušti“, – sakė A. Navys. Jis apgailestavo, kad Lietuva kol kas tokio naratyvo neturi, tačiau jį būtina sukurti.
Pranešėjas buvo auditorijai paruošęs užduotis iš viešojoje erdvėje skelbtų pranešimų. Reikėjo nustatyti, ar tai propaganda, ar tai tiesa. Vienas klausytojas pateikė pavyzdį iš vieno Biržų laikraščio ir klausė, ar tai propaganda. Pranešėjas patvirtino, kad tai neabejotinai propaganda.
Kitas ciklo susitikimas su A. Naviu tema „Įtakos operacijos: kaip apsisaugoti?“ vyks rugsėjo 5 d. 17 val. arsenalo salėje. Biržiečiams tikrai verta dalyvauti.
