Pasidarykite kavos, prisėskite ir prasidedant naujai dienai pavartykite rytinį laikraštį, kurį dar su aušra pristatė laiškanešiai. Daugelio rytai panašūs, tik vietoj laikraščio rankose dažnai atsiduria telefonas. Ir net ne geriant kavą, o jau su pirmu rytiniu apsilankymu vonios kambaryje.
Šiandien žmogus per dieną gauna milžinišką kiekį informacijos. Skaičiuojama, kad per ekranus, aplinką, žmones ir pasąmonę per dieną žmogų pasiekia vidutiniškai apie 75 gigabaitus informacijos (keliasdešimt kino filmų). Smegenims su viskuo susidoroti – misija neįmanoma. Tenka informaciją filtruoti. Dalį jos smegenys automatiškai ignoruoja, o didelę dalį greitai pamiršta, jei ji nėra kartojama (kodėl reklama rodoma ir matoma daug kartų?). Akivaizdu, kad dėl informacijos pertekliaus jau dabar susiduriame su pasekmėmis.
Mūsų, jau nekalbant apie vaikų, dėmesys nuolat nukreipinėjamas ir dėl šokinėjimo tarp informacijos šaltinių mažėja gebėjimas susikaupti ilgam. Daugiau skaitome „antraščių lygmeniu“, bet rečiau gilinamės į turinį, o nuolatinė informacijos gausa sukelia kognityvinį perteklių – sprendimų nuovargį, stresą ir informacinį perdegimą.
Skaičiuojama, kad per ekranus, aplinką, žmones ir pasąmonę per dieną žmogų pasiekia vidutiniškai apie 75 gigabaitus informacijos (keliasdešimt kino filmų).
Nuolatiniai informacijos cunamiai ir nuovargis glaudžiai susijęs su gebėjimo atsirinkti informaciją sumažėjimu. O tai daro žmogų labiau pažeidžiamą manipuliacijai, dezinformacijai ir melui. Automatiškai mąstome greičiau, bet paviršutiniškai, dažniau priimame emocinius, o ne loginius sprendimus, ieškome greitų atsakymų, neanalizuojame šaltinių.
Vis daugiau žmonių kaip vieną iš pagrindinių ir nuolatinių informacijos šaltinių renkasi socialinius tinklus, įvairias interneto svetaines. Dauguma paprašyti patikslinti, iš kur gauta informacija, dažnu atveju šaltinį nurodys ne konkrečią svetainę ar asmenį, o tik orientyrą, skambantį maždaug taip: „skaičiau internete“, „mačiau feisbuke“, „rodė per youtube“.
Šiuolaikinės technologijos informaciją labai gerai filtruoja ir internete rodo mums tai, ką norime matyti, o ne tai, kas yra naudinga ar yra tiesa. Sukuriamos rezonansinės kameros, kur girdime tik savo pažiūras. Algoritmai padeda skleisti dezinformaciją labai taikliai, naudoti melagienas, kurios yra emociškai stipresnės nei tiesa. Dar daugiau – ištobulintas dirbtinis intelektas leidžia kurti įtikinamus melus: vaizdo įrašus ir garso įrašus, generuoti „tikroviškas“ naujienas ar ekspertų citatas, automatiškai skleisti melagienas tūkstančiuose paskyrų per sekundes.
Žmonės vis labiau gyvena skirtingose „informacinėse realybėse“, todėl atsiranda susipriešinimas. O tai gera terpė manipuliuoti visuomene.
Apie melą ir propagandą yra sakoma, kad, jei ją identifikavai, tuomet ji buvo skirta ne tau. Tačiau galiausiai vis tiek atsiranda informacinis pasimetimas. Žmonės vis labiau gyvena skirtingose „informacinėse realybėse“, todėl atsiranda susipriešinimas. O tai gera terpė manipuliuoti visuomene.
Akivaizdu, kad atėjo laikas riboti nereikalingos informacijos vartojimą. Mažiau būti įnikus į socialinius tinklus, televiziją (tiek internetinę, tiek tradicinę). Žinių ir naujienų ieškoti sąmoningai, o ne tiesiog žiūrėti viską, kas yra siūloma. Rinktis žinomus, patikimais laikomus šaltinius.
Būtina priminti, kad tradicinė nepriklausoma spauda ir naujienų portalai išlieka viena patikimiausių informacijos šaltinių, ypač šiais laikais, kai internetas perpildytas nepatikimos informacijos, emocinių viražų ir dirbtinio intelekto sugeneruotų klastočių.
Laikraščių leidybą kontroliuoja įstatymai, prižiūri žurnalistų etikos sargai. Prieš publikuojant informaciją ji yra tikrinama, o už melagingos informacijos skleidimą yra teisinės pasekmės.
Žinoma, ne viskas, kas spausdinta, automatiškai yra teisinga. Skaitytojų pasitikėjimą lemia leidinio nepriklausomybė, profesionalumas ir reputacija.
Skirtingai nuo internetinių platformų, kur „laimi tas, kas pirmas“, tradicinė spauda orientuota į turinį, analizę ir kontekstą. Todėl ji vis dar neišnyko. Žinoma, ne viskas, kas spausdinta, automatiškai yra teisinga. Skaitytojų pasitikėjimą lemia leidinio nepriklausomybė, profesionalumas ir reputacija.
