Apie visuomenės kokybę, jos civilizuotumą galima spręsti pagal tai, kaip ji rūpinasi savo senais žmonėmis. Ar jie yra gerbiami ir gali jaustis oriai? Ar gauna pagalbą, kai jos prisireikia? Gera pripažinti, kad Lietuvoje šia kryptimi išties dirbama ir jau yra rezultatų, kuriais galima pasidžiaugti. Vienas iš jų Biržuose – ligoninės Geriatrijos dienos stacionaro skyrius, jo vedėjas, vidaus ligų gydytojas, baigęs geriatrijos kursus, Mantas Žibas ir specialistų komanda. Gydytojas M. Žibas sutiko pasikalbėti su „Šiaurės rytais“, nes mano, kad yra labai svarbu, jog žmonės žinotų, kas vyksta geriatrijos skyriuje ir kaip čia dirbantys specialistai gali jiems padėti.
Iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų įrengtas skyrius dar labai jaunas, daug kartų jaunesnis už čia besilankančius pacientus. Gydytojo geriatro konsultacijai ir, jei reikalinga, gydymui dėl atminties sutrikimų, griuvimų, nepakankamos mitybos, lėtinio skausmo ir kitų dėl senėjimo atsiradusių sindromų su šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimu gali kreiptis žmonės nuo 60 metų.
„Tų sindromų yra 13, bet dažniausiai susiduriame su galvos svaigimu, griuvimais, kreipiasi žmonės ir dėl lėtinio skausmo sindromo“, – vardija gydytojas. Kreipiasi žmonės ir dėl demencijos, bet pagalba, pasak gydytojo, priklauso nuo to, kiek liga jau yra pažeidusi žmogaus smegenis. „Jei dar bendrauja, pasijunta geriau. Bet būna atvejų, kai mes žmogui jau negalime padėti, nes jam reikalinga paliatyvi slauga“, – konstatuoja gydytojas.
Suabejojus, ar ne per anksti, sulaukus 60 metų, kalbėti apie senatvę, gydytojas M. Žibas sako, kad pasirinkta teisingai. „Turėjome nusistatyti kažkokią ribą. Manau, 60 yra protingas skaičius, nes, jei nustatytume daug vyresnį amžių, kai žmogus jau tik guli lovoje, – bus per vėlu jam padėti grįžti į įprastą gyvenimą“.
Gavęs šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimą, ligonis pirmiausia susitinka su gydytoju geriatru konsultacijai. M. Žibas rodo ligoninės patvirtintus klausimynus, padedančius gydytojui nustatyti diagnozę ir spręsti dėl apsilankiusiojo tolimesnio gydymo reikalingumo. Tai ir geriatrinė depresijos skalė su 15 klausimų, griuvimo rizikos analizavimo priemonė, Barthel indekso lentelė, kurioje balais vertinama paciento valgymo, judėjimo, asmeninės higienos, žarnyno, šlapimo pūslės būklė. Esant progresuojančiai demencijai, balais įvertinama paciento protinė būklė. „Kai pacientas motyvuotas, jis pats gydytojui pasako, dėl kokių bėdų kreipiasi. Jei reikalingas tolimesnis tyrimas ar gydymas, po konsultacijos žmogus nukreipiamas į geriatrijos dienos stacionaro skyrių“, – sako M. Žibas.
6 lovų skyriuje įrengti gydytojo, ergoterapeuto, kineziterapijos, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo kabinetai, pacientų mokymo patalpa, valgomasis su integruota virtuve, pagalbinės patalpos, yra būtina medicinos įranga, baldai.
Skyriuje dirba ergoterapeutė Dovilė Švilponytė, kineziterapeutas Aurelijus Čižauskas, bendrosios praktikos slaugytojos Neringa Gailiūnienė ir Reda Girčienė, slaugytojos padėjėja Neringa Gružauskaitė, medicinos psichologė Lina Krunkaitienė, socialinė darbuotoja Aldona Šaknienė. „Geriatrinį sindromą žmogus gali gydytis 15 darbo dienų, po 4 valandas kasdien. Yra 3 dvivietės palatos, tad galime priimti tik 12 žmonių. Norinčių daug, todėl susidaro eilės, – savaitei skiriami tik 4 talonėliai“, – apgailestavo gydytojas, atsakydamas į girdėtus žmonių nusiskundimus, kad negali greitai patekti į skyrių gydytis.
Pasidomėjus, kodėl vyko į kursus, kuriuose prie jau turimos vidaus ligų gydytojo kvalifikacijos dar įgijo teisę teikti geriatrijos paslaugas, M. Žibas šypsodamasis atsakė: „Ligoninės direktorius Petras Bimba pasakė, kad reikia“. Galbūt postūmis to link buvo būtinybė ligoninėje turėti geriatrijos specialistą, bet šiandien, kalbantis su pacientais, pačiu gydytoju ir jo skyriaus kolegomis, visiškai aišku, kad žmogus yra būtent ten, kur jam ir reikia būti. „Jis tiesiog myli žmones, nesvarbu, jaunas ar senas, bendradarbis ar pacientas“, – kalbėjo viena iš skyriaus specialisčių. O pats gydytojas kukliai pridūrė: „Ligonio išvaryti negalima. Svarbu, kad jis būtų motyvuotas ir stengtųsi padėti sau ir gydytojui“.
Dirbant su vyresnio amžiaus pacientais reikia ne tik išmanymo apie senėjimo procesą, medicininių žinių, bet ir atviros širdies, bendravimo įgūdžių, atjautos ir noro žmogui padėti. Atmestinį požiūrį į jį ir jo ligą senyvas žmogus pajunta greitai. Tai turėtų žinoti visi, ypač jauni gydytojai, nes senas žmogus, netekęs turėto veido grožio ir proto aštrumo, daugelį dalykų matuoja ir jaučia širdimi, o ji niekada neapgauna.
Kalbantis su skyriuje sutiktais pacientais, bendraujant su gydytoju Mantu ir jo šaunia komanda, nė karto neteko suabejoti ne tik jų žiniomis, bet ir nuoširdžiu rūpesčiu ir pagarba žmogui. „Labai geri specialistai, įsiklauso į nusiskundimus, įvertina sveikatos būklę, skiria gydymą, visada geros nuotaikos, padrąsinantys. Patogu, kad paskirtus vaistus galima susilašinti ne tik sėdint kėdėje, bet ir gulint lovoje. Pasikalbame, pabendraujame, ir diena šviesesnė, ir sveikata geresnė“, – kalbėjo skyriuje besigydanti Genovaitė Pisarskienė.
Gydytojas M. Žibas jau aštunti metai Biržuose. „Esu klaipėdietis, šiaurės Lietuvoje labai mažai teko lankytis, tad net ir nežinojau, kur tie Biržai yra, bet norėjau dirbti nedidelėje ligoninėje“, – šypsosi daktaras, prisiminęs, kaip miesto, greitai tapusio savu, ieškojo internete.
Buvo įdomu sužinoti, kaip gydytojas leidžia laisvalaikį, kurio, aišku, lieka labai mažai.
„Domiuosi astronomija, namie teleskopų prikišta. Dar knygos, nuotraukos gamtoje ir mikroskopu išdidinus“ (vabaliukai, kirmėlytės – neatpažįstamai kitokie, atrodo įspūdingai. Nuotraukų daug, būtų įdomi paroda, jei kas sumanytų organizuoti – aut.).
„Dar dronai – kuo iš aukščiau fotografuota, tuo įdomiau. Statau medinį laivą, tik nežinau, ar kada pabaigsiu“ – džiaugiasi Mantas, nuotraukoje rodydamas jau padarytą laivo modelio dalį.
Gydytojas ir savo pacientus skatina piešti, spalvinti, kalba apie dailės terapiją.
„Besigydantiems žmonėms patinka paveikslai, o man ypač gera, kai buvęs pacientas vėl ateina po metų, pasidžiaugia sveikatos pagerėjimu, pamato savo darbą“, – vardija gydytojas, rodydamas lankytojų pieštus paveikslus.
Daktaro kabinete ant stalo padėtas Šv. Raštas, kurį skyriaus atidarymo proga dovanojo klebonas Jonas Morkvėnas.
Pasiteiravus, ar kada tenka Bibliją atsiversti, M. Žibas paskaito savo mylimiausią ištrauką: „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi“ (Koh 3, 1-8).
Belieka tik pasidžiaugti šiuo Biržuose pritapusiu jaunu specialistu, palinkėti jam neprarasti to atviro nuoširdumo, gyvenimo džiaugsmo, tikėjimo savo pašaukimu ir noro padėti žmogui.
Stasė Eitavičienė
