Pirmadienį Biržų pilyje vykę kandidatų į Seimą debatai, kaip ir visa rinkimų kampanija šalyje, praėjo gana vangiai. Liūliavo kai kurių kandidatų kalbos, nebestebino atskirų politikų bravūra, pasigesta aiškesnio, labiau reglamentuoto moderavimo.
Nepilnas vienuoliktukas
Iš vienuolikos Sėlos vakarinėje vienmandatėje apygardoje įregistruotų kandidatų debatuose dalyvavo devyni. Tai TS – LKD atstovas Dalius Barkauskas, LVŽS kandidatė Eglė Blaževičienė, save išsikėlusi Indra Drevinskaitė, Liberalų sąjūdžio iškeltas Justas Greviškis, Antanas Meškonis (Taikos koalicija), Julius Panka (Tautos ir teisingumo sąjunga), Ritas Vaiginas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), LSDP iškelta Lilija Vaitiekūnienė ir save išsikėlęs Valdemaras Valkiūnas.
Nebuvo partijos „Nemuno Aušra“ ir Regionų partijos iškeltų kandidatų.
Debatus organizavo jaunimo politikos tinklas „Žinau, ką renku“, moderavo portalo lrytas.lt direktorius ir redaktorius Tautvydas Mikalajūnas.
Kandidatai prisistatė, pasakė, kokiame komitete norėtų dirbti išrinkti į Seimą. Net septynis kartus buvo minėtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tikrintos kandidatų žinios apie Seimą ir Europos Parlamentą. Politikų gana skirtingo lygio žinių vidutinis bendras vertinimas galėtų būti „patenkinamai“.
Apie reitingus ir visuomenės teisę žinoti
Švietimo ir mokslo ministerija nebeleido skelbti duomenų apie šalies mokyklas ir tai gali tapti trukdžiu sudarinėti reitingus, varžyti visuomenės teisę žinoti.
Klausimas Ritui Vaiginui – kokia jo nuomonė šiuo klausimu. Ar nereikėtų sudarinėti reitingų ir ar ministerijos pozicija teisinga neteikiant duomenų? Ar vis dėlto visuomenės teisė žinoti yra aukščiau visko ir reitingus reikėtų sudarinėti.
„Manau, kad gyvename demokratinėje valstybėje ir bet koks kišimasis ar reguliavimas arba bandymas užgniaužti, uždrausti prasilenkia su demokratija. Todėl aš manau, kad reitingai turi būti sudarinėjami, visuomenė turi žinoti ir šiuo atveju ministerijos vadovybė elgiasi nedemokratiškai“, – atsakė R. Vaiginas.
Komunikacija, pensijos ir migracija
„Man atrodo, Vilija aiškiai pasakė, kad pergalės atveju ji bus premjerė“, – atsakė L. Vaitiekūnienė į klausimą apie galimai nepakankamai aiškią socialdemokratų komunikaciją dėl premjero posto.
E. Blaževičienė šimtu procentų įsitikinusi, kad šalies gyventojai privalo turėti teisę kada panorėję pasiimti pinigus iš antrosios pensijų kaupimo pakopos.
Klausimas, pateiktas J. Pankai – ar turėtų būti griežtinami migracijos įstatymai piliečiams iš Artimųjų Rytų ir iš Baltarusijos.
„Jeigu mes kalbam apie aukštos kvalifikacijos specialistus gydytojus, mokslininkus ir pan., tai nesvarbu, ar jis iš Vidurinės Azijos, ar iš Afrikos, ar Amerikos – tokiems žmonėms tas vadinamasis „protų nutekėjimas“ turėtų veikti į mūsų pusę“, – mano J. Panka. O žmonių, galinčių dirbti nekvalifikuotus darbus, mūsų šalyje yra pakankamai. Sykiu politikas yra už tai, kad Lietuva būtų labiau lietuviška ir šalyje didžioji dalis gyventojų būtų lietuviai.
Apie atlyginimus, komunikaciją ir dieną „X“
Kad Lietuva taptų labiau patraukli užsienio investicijoms, reikėtų daugiau investicijų nukreipti į kaimo vietoves. Taip mano A. Meškonis.
Ar reikėtų kelti atlyginimus Seimo nariams? I. Drevinskaitė sako, kad atlyginimą kelti reikėtų, tačiau tam tikros ribos turi būti. Ir mokėti reikėtų visą atlyginimą iš karto – be jokių atskirų išmokų. Taip, kaip dabar mokama Savivaldybių tarybų nariams.
Kad Biržai nebebūtų lyderiai pagal šildymo kainas, priklauso nuo investicijų, žaliųjų technologijų skatinimo. Reikiamų priemonių nesiėmė buvusios rajono valdžios. Taip mano J. Greviškis.
Ar konservatorių komunikacija turėtų būti geresnė, moderatorius klausė D. Barkausko. Kandidatas pripažino, kad minėtai partijai bėdų su komunikacija ir klaidų šioje srityje tikrai yra. Tačiau politikas vertino itin sudėtingą tarptautinę padėtį ir su tuo susijusius darbus, todėl pagarsintų komunikacijos nesklandumų taip griežtai nevertintų.
„Daug darbų daro, procesas vyksta, naujas Seimas tęs darbus“, – taip V. Valkiūnas vertino šalies pasirengimą dienai „X“.
Kada ženytis, o kada balsuoti?
Kandidatai išsakė nuomonę apie balsavimo teisę šešiolikmečiams. Nuo tokio amžiaus balsuoti leistų D. Barkauskas, E. Blaževičienė, J. Greviškis, A. Meškonis. „Svarstytinas klausimas“, – tiesaus atsakymo išvengė L. Vaitiekiūnienė.
Balsavimui nuo 16 metų nepritartų I. Drevinskaitė.
„Mūsų kraštuose ženijamės, balsuojam ir gaunam visas teises nuo 18 metų“, – sako J. Panka. Jam pritaria ir R. Vaiginas. Šešiolikmečių prie balsavimo urnų neleistų ir V. Valkiūnas, „Dirbkite, mokykitės, įgykite patirties ir neskubėkite“, – linkėjo jaunimui seimūnas.
Su kuriomis partijomis nematytų bendro darbo Seime
Beveik visi, o dabar ir socialdemokratai, norėtų V. Valkiūno, anot jo paties. Į koaliciją jis neitų su „liberalanarchistais“ ir visais tais „pideralais“ ir kitais, kuriems nesvarbios šeimos vertybės ir kurie, anot V. Valkiūnio, yra civilizacijos griovėjai.
Socialdemokratai neformuos koalicijos su radikaliomis, susipriešinimą ir susiskaldymą proteguojančiomis partijomis. „Su Vaitkaus ir su Žemaitaičio – tai tikrai ne“, – sako L. Vaitiekūnienė.
„Aš raudonų linijų nesu nusibraižęs niekam, galbūt išskyrus Vaitkaus partiją, kadangi yra prokremliška partija. Mūsų partijos pirmininkas Saulius Skvernelis yra pasakęs, kad šiuo metu bendro darbo nematytų su konservatorių partija“, – sako R. Vaiginas.
J. Panka asmeniškai bendro darbo nematytų su dviem radikaliomis partijomis. „Tai su stribų – paleckiškų, kitaip tariant, Vaitkaus partija ir su iškrypimus, narkotikus propaguojančia Laisvės partija“.
A. Meškonis sako, kad pirmiausia reikia papulti į Seimą, tada jau galvoti, su kuo eisi.
„Sprendimus po rinkimų priima partija ir jos valdyba. Bet manau, kad dabar koalicija būtų formuojama, jeigu kviestų, pagal dabartinę valdančiąją daugumą, nebūtų atmetama ir kairiųjų pažiūrų koalicija. Neformuotume su radikaliomis politinėmis jėgomis“, – sakė J. Greviškis.
„Svarbu yra kryptis“
„Man visada labai patinka nuoseklumas ir savos idealogijos nepardavimas ir jos neišdavimas. Šiuo metu iš Seime esančių partijų aš šalia savęs nematyčiau, deja, konservatorių, nes jie šiuo metu visiškai neatitinka savo ideologijos“, – mano I. Drevinskaitė.
E. Blaževičienė: „Pasisakau už tradicinę šeimą, už aiškias vertybes ir greičiausiai tai yra atsakymas, su kuo negalėtume dirbti“.
„Tai būtų radikalios partijos – Žemaitaičio, Vaitkaus, Gražulio kompanija – joms būtų raudona linija, – kalbėjo D. Barkauskas. O su visomis kitomis partijomis, kurios dirba vakarietiškai ir kurioms yra svarbus Lietuvos saugumas, nesvarbu, ar tai yra kairės, ar dešinės jėgos, bendras darbas įmanomas. „Svarbu yra kryptis, kuria einama“, – mano D. Barkauskas.
