Istorinė atmintis ir dabartis: „Kad mūsų šešėliai nebūtų už mus didesni!“ Matilda Olkinaitė (1922–1941).
Lietuvos žydų gelbėtojų dienos proga arsenalo salėje su Biržų „Saulės“ gimnazistais ir Tolerancijos centro dalyviais, „Aušros“, Kaštonų pagrindinių mokyklų mokiniais Biržų krašto muziejaus darbuotojai kalbėjosi ne tiek apie Holokausto žiaurumus, kiek apie drąsą rinktis, pareigą ir prasmę dalintis.
Didžiausia susitikimo vertybė – biržiečių, žydų gelbėtojų palikuonių, autentiški liudijimai. Žydų gelbėtojų, Akvilinos ir Eduardo Valintėlių, išgelbėjusių Motelį Levitaną, dukra Regina Stasė Kežienė pasakojo vaikystės prisiminimus, kaip buvo slapstomas žydų berniukas. Į klausimą, kodėl tėvai rizikavo, kai kiti išvarė į naktį, ji atsakė, kad tėvelis buvo labai gailestingas, kitaip negalėjo. Rimantas Valintėlis akcentavo tikrą Tėvynės meilę, rusų cinizmą dėl karo Ukrainoje. Viskas kartojasi, todėl reikia kalbėti. Dalyvavo ir Vitalija Pociūnienė, Elvyros Valintėlytės – Čižauskienės dukra.
Eugenijus Davidonis su mama Petronėle Davidoniene slėpė Eleonorą Levinštainaitę (Lena Nosova). Nijolė Davidonytė-Puodinskienė iš Nemunėlio Radviliškio prisiminė išgelbėtos žydaitės gyvenimą, kuri lietuvių šeimoje gyveno iki šešiolikos metų ir ilgai palaikė ryšius. Susitikime dalyvavo ir p. Nijolės brolis Alfonsas Davidonis. Visa giminė saugo šią drąsos legendą.
Veronikos ir Jurgio Naktinių šeima išgelbėjo Reginą (Rachelę) Rozenbergaitę iš Subačiaus. Jų provaikaitė Zita Viederienė kalbėjo apie pasididžiavimą senelių drąsa, svarstė, kiek dabar užtektų drąsos ir pasiryžimo. Ji pasakojo konkrečią istoriją, kai namuose buvo ieškoma žydaitės, nes kažkas įskundė. Rachelė pasislėpė…karste „ant aukšto“, nes senelis buvo stalius.
Pristatyta stendinė medžiaga: įtaigus pasakojimas, iliustruotas istorinėmis ir dabarties nuotraukomis, istoriniais faktais. Jį parengė muziejaus direktorės pavaduotoja Emilija Raibužytė-Kalninienė.
Holokaustas – gr. holos + kaustos – visas išdegintas arba Šoa – hebr, vienišumas, tuštuma, katastrofa (žodis iš Biblijos, Jobo knygos 30; 3). Išžudyta apie 96 procentai Lietuvos žydų, bet sukurtas ir žydų gelbėtojų tinklas. Lietuvoje nuo 1966 m. – 920 Pasaulio tautų teisuolių ir 1811 apdovanotų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Yra kuo didžiuotis. Kartais reikia iš naujo įsiklausyti į dažnai sakomus žodžius, kad iš naujo pajustum jų prasmę.
Ir ta tyla pilnutėlėje salėje – kai skamba smuiko melodija (ačiū mokytojoms Violetai Sabonienei ir Romualdai Butkevičienei), kai skaitomas itin dramatiškas Ischoko Mero tekstas, kai pasakojama Holokausto ir žydų gelbėtojų istorija. Kaip sakė Rimantas Valentėlis, viskas su Lietuva bus gerai, jeigu Biržuose dirba tokie mokytojai ir auga tokie brandūs jauni žmonės. Talentingosios Danielės iš „Atžalyno“ įtaigus skaitymas apie gyvenimą ir mirtį spengiančioje tyloje (mokytoja Julita Gabriūnė)!
Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė susitikimą įvardino, kaip gyvosios istorijos pamoką, kuri yra bene įtaigiausia forma prisiminti. Muziejaus direktorė Edita Lansbergienė kvietė jaunus žmones kasdien apmąstyti savo dienos prasmę, dėkojo svečiams už prasmingus prisiminimus.
Atminimo skvere, skirtame žydų gelbėtojams, pasodintos kantrios pavasario gėlės. Sniege jos atrodė kaip išlikimo simbolis. Tiems, kurie išdrįso.
Svarbiausia pamoka šiandien ir visados: „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėjai pasaulį“.
Parengta pagal Biržų krašto muziejaus „Sėla“ informaciją
