Atsirado viltis, kad Skrebiškio dvaras neišnyks be pėdsakų. Tokia viltis gimė lapkričio 11 dieną aukcione.
Parduota iš pirmojo karto
Viešajame aukcione parduotas Skrebiškio dvaras. Biržų rajono savivaldybės skelbtas ir organizuotas aukcionas buvo sėkmingas iš pirmojo karto – pakartotinai pardavimo skelbti neteks.
Dvaras parduotas už pradinę aukciono kainą – 36 tūkst. 900 Eur. Aukciono laimėtojas – fizinis asmuo. Redakcijos žiniomis, būsimas dvaro valdytojas yra vilnietis.
Sutartis dėl pardavimo kol kas dar nesudaryta.
Aukcione parduotas nekilnojamasis turtas yra Skrebiškio dvaro sodybos komplekso dalys, įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Tai Skrebiškio dvaro sodybos fragmentų rūmų ir pirmo tvarto liekanos.
Prie pastatų suformuotas 2,7190 ha valstybinės žemės sklypas neparduotas – jis bus išnuomojamas. Žemės sklypo paskirtis – konservacinė, naudojimo būdas – kultūros paveldo objektų žemės sklypai.
Iš dvaro istorijos
„Vikipedijoje“ nurodoma, kad Radvilų žemėse Skrebiškio palivarkas pažymėtas 1786 m., o netrukus – 1798 m. kunigaikštis Karolis Radvila perleido jį Voicekui Bobinskiui. 1841 m. minimas Skrebiškio savininkas Komorovskis. Galimai jis ir pastatė sodybą, kurios likučiai matomi ir šiandien.
Dvaras susijęs su 1863 m. sukilimu, čia suimtas vienas jo vadų – Zigmantas Sierakauskas.
Nepriklausomos Lietuvos žemės reformos metu dalis dvaro žemės buvo palikta Izabelei Komorovskienei, Leonui Komorovskui ir Irenai Komorovskaitei. 1940 m. sovietai dvarą nacionalizavo, daug daiktų išsivežė (dalis jų pateko į muziejus).
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dvarininkai išvyko į Vakarus. Sovietmečiu kurį laiką dvaro rūmuose veikė kultūros namai, gyveno žmonės. Kilęs gaisras dvaro rūmus gerokai apgadino, pastatas pradėjo griūti ir nebuvo atstatytas.
