Vasaros sezonas neatsiejamas nuo poilsio prie vandens telkinių ir savaitgalio iškylų, tačiau kylant termometro stulpeliui, auga ir virusinių infekcijų skaičius. Vaistininkė Urtė Peleckytė pastebi, kad vasarą tokių pacientų, ypač suaugusiųjų, žymiai padaugėja, rašoma „Camelia“ pranešime žiniasklaidai.
„Žarnyno infekciją galima „pasigauti“ bet kur, ne tik kavinėse ar šviežių ledų kioskeliuose, bet ir parduotuvėse ar turgeliuose, kuriuose prekiaujama pjaustytais vaisiais ar daržovėmis, taip pat pajūrio žuvies turgeliuose. Infekciją galima namo „parsinešti“ ir po maudynių vandens telkiniuose“, – teigia vaistininkė.
Infekcijos priežastys slypi maiste ir higienos įpročiuose
Šiltuoju metų laiku viena dažniausių apsilankymo vaistinėje priežasčių ir yra apsinuodijimas maistu ar vandeniu. Pacientai skundžiasi pykinimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos bei raumenų skausmais. Tai yra pagrindiniai simptomai, signalizuojantys apie žarnyno infekciją.
„Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nepaisant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis ir t.t. Vasarą kylanti šiluma yra palanki terpė daugintis bakterijoms ir jau po kelių valandų maistas gali tapti ligos priežastimi“, – apie pavojus perspėja U. Peleckytė.
Visgi dažniausia žarnyno infekcijos priežastis – ne iki galo iškepta arba kiek ilgiau šilumoje pastovėjusi mėsa. Todėl dažnai infekcija skundžiasi tie, kurie šiltus vasaros vakarus ar savaitgalius mėgsta pagardinti ant grilio ar kepsninėje keptais mėsos gaminiais.
„Infekcijas sukelti taip pat gali vaisiai ir daržovės, kurie prieš valgymą būna netinkamai ar netgi visai neplauti, bei šilumoje per ilgai pastovėję pieno produktai, pavyzdžiui, grietinėle pertepti tortai. Šie produktai šiltuoju metų laiku labai greitai genda ir turėtų būti vartojami tik įsitikinus, ar yra švieži“, – pabrėžia U. Peleckytė.
Atostogaujančių tolimuose kraštuose tyko pavojus
„Camelia“ vaistininkė teigia, kad atsargumo nereikėtų pamiršti ir atostogaujantiems kitose šalyse, ypač egzotinėse. Pasak jos, kelionėse dažniausiai susergama bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis, kurias sukelia bakterijos, nesutinkamos įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje.
„Tokiu atveju sutrinka įprasta žarnyno mikroflora ir prasideda pykinimas bei viduriavimas. Virusine infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo kito, jau sergančio, žmogaus, tačiau virusai išgyvena geriamajame vandenyje ir maiste, todėl galima lengvai užsikrėsti fekaliniu-oraliniu būdu. Keliautojams labai svarbu laikytis asmeninės higienos taisyklių, atidžiai rinktis maistą, ypač gatvės, ir pasidomėti, ar iš čiaupo bėgantis vanduo yra tinkamas gerti“, – planuojančius vasaros atostogas ne Lietuvoje įspėja U. Peleckytė.
Kaip gydytis, jei nepavyko išvengti žarnyno infekcijos
Prasidėjus staigiam viduriavimui, kyla dehidratacijos rizika, o ši ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl to vaistininkė pataria vasaros laikotarpiu ir kelionių metu vaistinėlėje turėti vandens ir druskų kiekį organizme atstatančių preparatų.
„Šie preparatai naudingi ne tik viduriuojant, bet ir karštą vasaros dieną, kai prakaituojame žymiai daugiau. Taip pat reikėtų nepamiršti viduriavimą ir pykinimą stabdančių preparatų, žarnyno absorbentų, žarnyno skausmą, spazmus malšinančių preparatų, virškinimo fermentų ir, žinoma, gerųjų bakterijų“, – rekomenduoja vaistininkė.
Nors gydymas susirgus virusine liga labai priklauso nuo simptomų ir paciento amžiaus, atsiradus viduriavimui ar vėmimui taip pat labai svarbu gerti daugiau skysčių, tačiau vartoti juos mažesniais kiekiais, bet dažnesniais intervalais. Visgi susirgus sunkia žarnyno infekcija, gali būti skiriamas gydymas antibiotikais.
„Visada reikia atkreipti dėmesį į savijautą. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai žmogus stipriai viduriuoja, jaučia silpnumą ir nuovargį, yra vangus. Taip pat, jei pacientą kamuoja aukšta temperatūra, jis viduriuodamas kraujuoja ar jaučia stiprų žarnyno skausmą. Skausmą lengviausia įsivertinti pagal dešimtbalę skalę“, – teigia U. Peleckytė.
