Biržietiškai – apie pasaulines energetikos ir politines šilumos kainas. Taip būtų galima pavadinti pasikalbėjimą, pavadintą neeiliniu posėdžiu šilumos ūkio klausimams aptarti.
Posėdį sukvietė Biržų rajono savivaldybės Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Dalius Drevinskas. Įspūdis po ne vieną valandą trukusio nelygiaverčių pašnekovų pokalbio – geriau jau komiteto nariai ir pirmininkas pirmiausiai būtų pasikalbėję tarpusavy. Politikos naujokai būtų išgirdę žinių, kurias sykiu būtų prisiminęs ir įvairiose partijose pabuvojęs patyręs politikos vilkas – komiteto pirmininkas.
Kaip Biržus paveiks energetikos krizė, dar nežinia
„Bus aptarti pasaulinės energetikos krizės padariniai, kuro kainų nepastovumas, kurie, tikėtina, darys įtaką dar didesniam šilumos kainų šuoliui rajone“, – žadėta skelbime. Informuota, kad į posėdį kviečiamas Biržų savivaldybės meras Vytas Jareckas, administracijos direktorė Irutė Varzienė, Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė, UAB „Litesko“ komercijos direktorius Rimantas Germanas, filialo „Biržų šiluma“ direktorė Lina Valotkienė, UAB „Biržų šilumos tinklų“ direktorius Vygantas Jurkonis.
Kaip paaiškėjo vėliau, komiteto nariams pirmininkas iš anksto buvo pateikęs kažkokius klausimus. Kokie tie klausimai, laikyta paslaptyje nuo rajono vadovų. Jie, kaip vėliau tvirtino mero pavaduotoja, jokių klausimų negavo. Jei būtų gavę, gal būtų pasirengę išsamesniems atsakymams.
„Mes informuojame komiteto narius, kad jums buvome pateikę klausimus iš anksto“, – paskelbė pirmininkas apie išsiųstus klausimus jo paties vadovaujamam komitetui. Pranešęs apie pasaulinę energetikos krizę pirmininkas norėjo išgirsti atsakymą, kokią įtaką ji darys šilumos kainai Biržuose.
Klausimai buvo teikiami UAB „Litesko“ komercijos direktoriui R. Germanui. Į jį be skrupulų ir titulų kreiptasi vardu. Gali būti, kad tai padiktavo ir atitinkamą pokalbio su įtakingu savivaldybės verslo partneriu toną.
„Gal dabar, Rimantai, va šitą klausimą“, – kreipėsi D. Drevinskas į UAB „Litesko“ komercijos direktorių. Jis atsakė, kad energetiniai resursai įsigyjami pagal galiojančius teisės aktus, sudaro nuo 50 iki 70 procentų šilumos kainos.
„Gal plačiau, o kaip mūsų rajone?“ – klausė pirmininkas.
„Kai įsigysime resursus biržoje, tai ir pasakysime.
Pokyčiai yra visur – niekas šiandien negali pasakyti, kiek resursai kainuos“, – išgirdo.
„Supratau… Tai gal kitą klausimą užduosiu“, – posėdį tęsė D. Drevinskas.
Jeigu jau pats supranta, turi suprasti ir kiti?
„Aš suprantu ir jūs turbūt suprantate, kad prisirišti prie vienos kuro rūšies šiuo laikotarpiu turbūt net neįmanoma … Tai kokį siūlymą jūs dabar turite – į kokią katilinę šildymą reikia kelti?“- savivaldybės politikas D. Drevinskas kreipėsi į Biržuose šeimininkaujančio šilumos tiekėjo atstovą.
„Labai geras klausimas. Noriu atkreipti dalyvaujančių dėmesį, kad raštu siūlymai savivaldybei teikti 2018, 2019, 2020 metais… Tačiau nuo 2017 metų mes niekada negirdėjome savivaldybės ir jūsų asmeniškai konkrečios pozicijos“, – pasakė „Litesko“ komercijos vadovas. Jis taip pat priminė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2019- ųjų liepą konstatavo, kad Biržų rajono savivaldybės taryba pažeidė įstatymus, nepateikusi šilumos kainos dedamųjų dalių skaičiavimo.
„Savivaldybės pozicija nesikeičia daug metų, medžiagos jums yra pateikta daugiau, negu reikia. Tai dabar klausimas yra jums – kokia yra jūsų pozicija?“ – į atsakymų ieškantį komiteto pirmininką kreipėsi direktorius R. Germanas.
Komiteto svečias savivaldybės politikams priminė, kad visos šalyje veikiančios šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomai nuo jų nuosavybės, veikia pagal teisės aktus, licencijuojamos veiklos principus ir viskas yra aiškiai reglamentuota.
„Tai pagal šiuos reikalavimus mes ir teikiame savivaldybei siūlymus… O savivaldybė daug metų nederina įstatymu numatytų investicijų“, – aiškino „Litesko“ atstovas.
Negailestingas atsakymas
„Suprantat, tai dėl tų kainų dedamųjų, mes puikiai suprantam, kad savivaldybė neturi šilumos ūkio specialisto, kuris nustatytų tas kainas…“ – teisinosi D. Drevinskas. Jis išgirdo negailestingą atsakymą.
„Šilumos ūkio įstatyme nedviprasmiškai apibrėžta, kad savivaldybė atsako už šilumos ūkį. Tai turit jūs ką nors ar neturit… Jūs gi mūsų neklausiat, turim mes sekretorių ar buhalterį… Mes turime taisykles ir jomis vadovaujamės. Ir aš manau, kad teisinėje valstybėje jūs turite vadovautis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir visi kiti rinkos dalyviai… Tai, kad jūs kažko neturite, tai, atsiprašau, mes nenorėtume šitame jūsų pokalbyje dalyvauti, nes nesame savivaldybės joks veikiantis asmuo ir mes tik už save norime atsakyti“, – rėžė R. Germanas apie savivaldybės bėdas dėstančiam politikui.
„Supratau… Bet dabar kai buvote pateikę tuos pasiūlymus viską kelti į Kaštonus, bet kai kalbėjom su Lina Valotkiene, kažkaip girdėjau, kad ta vizija vėl kažkaip keičiasi – brangsta biokuras. Tai gal keičiate poziciją?“ – bandė ką nors išgirsti komiteto pirmininkas.
„Tai jūs nors į vieną mūsų raštą atsakykite, prašom“, – išgirdo „Litesko“ atstovo prašymą.
Siūlymas naujokei – panaršyti „Avilį“
„Pasiteisinsiu – nebuvau anksčiau tarybos narė ir nežinau, kokius pasiūlymus jūs, Rimantai, teikėte. Gal galėtumėt bent trumpai pasakyti, kas tuose raštuose (fone girdisi juokas… red.) buvo ir kokie tie jūsų siūlymai, kad man bent būtų lengviau susigaudyti šitame visame (fone garsus juokas – red.)“, – prašė tarybos narė „valstietė“ Edita Čepokienė.
„Tai šitie dokumentai yra savivaldybės kanceliarijoje. Kiek aš žinau, jūs naudojatės sistema „Avilys“, tai galite pažiūrėti“, – pasiūlė verslo atstovas.
„Tą, ką jūs siūlėte, ar negalite trumpai pasakyti?“ – neatlyžo šviežia politikė.
„Siūlėme daugiau kaip 10 strateginių scenarijų dėl investicijų. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra investicijos šiaip sau, o pagal įstatymus, kurie Lietuvoje galioja. Pavyzdžiui, įstatymas numato tokį dalyką kaip apskaitos prietaisai. Jie yra ilgalaikis turtas. Savivaldybė daug metų nederina įstatymu numatytų investicijų. Tai ką aš galiu jums daugiau pasakoti?“ – kalbėjo R. Germanas.
„Nieko, dėkoju, man tiek užtenka“, – atsakė tarybos narė.
„Nu, bėga tas laikas…“
„Aš suprantu, kad mūsų klaida yra padaryta. Kas tuo klausimu yra padaryta? Kas galėtų atsakyti?“ – į komiteto ir rajono vadovus kreipėsi respublikonas Linas Vaitkevičius.
„Tai nuo 2017 metų pateikta gal 11 „Litesko“ variantų, bet nė vienas jų nebuvo svarstytas. Mums gal trūksta politinės valios… Žinant, kad rajone valdo kelios partijos, tai ir nėra priimtas bendras toks pritarimas, naudingas vienai ar kitai pusei… Kadangi laikas tas eina, kaip aš dabar pasakiau Rimantui – nu, bėga tas laikas… Gal turit naujas vizijas?“ – vėl svečio klausė D. Drevinskas.
Išgirdo, kad užsakovas yra savivaldybė, o „Litesko“ atlieka tik operatoriaus vaidmenį. Prieš 20 metų savivaldybės užsakymas buvęs panaikinti krizę šilumos tinkluose. „Tą krizę mes panaikinome. Nuo to laiko Lietuvoje vidutiniškai buvo pakeista vidutiniškai 20- 25 procentai šilumos tinklų, o Biržuose yra pakeista 55 proc., nes tą dariusi melioracijos valdyba tinklus paklojo nekokybiškai“, – aiškino „Litesko“ atstovas.
Svečias priminė, kad pati savivaldybė savo sprendimais leido sumažinti šilumos vartojimą perpus. Jei Lietuvoje šilumos vartojimas sumažėjo 10 procentų, tai Biržuose – 50. Savivaldybės leidimu nuo šilumos tinklų buvo atjungti dideli objektai.
Kalbėta ir apie biokuro katilus.„Biržų ir Molėtų biokuro katilai buvo vieni iš pirmųjų Lietuvoje. Tai Molėtų jau du kartus pakeistas, o Biržų katilui jau tuoj 25 metai. Jo naudojimas 4 kartus viršija Lietuvos vidurkį… Per dvi katilines ištempti šilumos tinklai – visa tai sukuria dideles problemas. Pirmines problemas mes išsprendėme – techninė būklė atstatyta, šilumos nuostoliai sumažinti 287 proc., kai Lietuvos vidurkis – 35 proc. Šitie skaičiai rodo, kad savo užduotį esame atlikę, tai dabar laukiame iš jūsų kitos užduoties. Kiek žinau, jūs esate užsisakę strategiją, tai jeigu ta strategija jums tiks, mes ją įgyvendinsime“, – kalbėjo „Litesko“ komercijos direktorius R. Germanas.
Galėtų pasiūlyti ir atominę elektrinę
D. Drevinskas bėdojo dėl ilgai, anot jo, net 8 metus siekto strategijos plano užsakymo – esą viskas strigę dėl partinių nesutarimų. „Norime, kad dirbtų visos partijos, „ant rankų turėti“ tą studiją ir su jumis siekti suderinimo. Viskas mums tinka, išskyrus šilumos kainą“, – kalbėjo D. Drevinskas, vis išsakydamas prašymą, kad „Litesko“ atstovas ką nors siūlytų.
„Ačiū, aš noriu jūsų taip pat paprašyti išlaikyti kažkokius rėmus… Jeigu siūlyti dėl siūlymo, tai mes jums galime pasiūlyti ir atominę elektrinę pastatyti – tas yra įmanoma. Galime pasiūlyti statyti saulės parką, vėjo malūnus, kogeneracinę elektrinę… Techninių sprendimų šiandien yra begalė, viskas yra techniškai įmanoma, bet užsakovas šioje vietoj yra savivaldybė“, – akcentavo svečias.
„Todėl užsisakėme kažkokią tai studiją, kad būtų aiškumų mums patiems taip pat. Mes nesam šilumos specialistai“, – pažemintu tonu ėmė kalbėti pirmininkas. „Kai bus aiškumas, tai mes visą tą aiškumą įgyvendinsime, bet mūsų prašymas dabar yra tik vykdyti įstatymo prievolę“, – laikėsi „Litesko“ atstovas.
„Ne Biržų naujienos“
Komiteto pirmininko tonas vėl griežtėjo, kai jis kreipėsi į „Biržų šilumos tinklų“ direktorių Vygantą Jurkonį dėl informacijos apie renovaciją.
„Greitai dauguma Biržų daugiabučių namų bus renovuoti, šilumos poreikis dar sumažės“, – apibendrino V. Jurkonis, papasakojęs apie neblogus renovacijos rezultatus.
„Tai šitas aišku. O šitą visą situaciją žino ir UAB „Litesko“, ar ne?“– paklausė D. Drevinskas.
„Tai yra ne Biržų naujienos – visoje respublikoje tas vyksta ir netgi kitose šalyse. Nieko naujo technologiškai čia nėra“, – sakė R. Germanas, kalbėjęs apie perėjimą prie naujos kartos tinklo ir temperatūros režimo mažėjimo.
„Supratau… Tai dabar klausykit, kai vyksta ta renovacija, kai žmonės renkasi atsinaujinančius energijos šaltinius, ar negalite tuos nutolusius namus įkalbinti, kad jie atsijungtų nuo katilinės? Nebereikėtų per visą miestą varinėti šilumos jiems“, – siūlė komiteto pirmininkas.
„Jeigu bus toks nurodymas iš savivaldybės, mes tą ir darysim“, – atsakė šilumos tiekėjas.
„Tai čia gal ne nurodymas… Aš noriu paprasčiausiai, kad bendrai būtų dirbama“, – vylėsi D. Drevinskas.
„Tai negalima taip bendrai dirbti, kad šiandien mes nusprendžiame objektą X atjungti, o objekto Y neatjungti. Energetikoje taip nebūna… Turi būti strategija, tikslas, kaip turi atrodyti visa infrastruktūra ir po 10 metų. Pagal strategiją renkami taktiniai sprendimai ir jie įgyvendinami“, – strategijos esmę politikui aiškino verslo atstovas.
Baigiantis posėdžiui komiteto pirmininkas ir vėl paprašė patarimo.
„Tai vis tik kurį jūsų siūlymą iš vienuolikos pateiktų patartumėte mums rinktis?“ – klausė D. Drevinskas.
„Aštuntą“, – tramdydamas šypseną tarė R. Germanas.
„Tai čia tas… apie tuos Kaštonus?“ – nedrąsiai bandė klausti nustebęs politikas.
„Nežinau“, – atšovė verslininkas, taip dar sykį paskatinęs perskaityti savivaldybei teiktus dokumentus.
„Tai buvo jūsų budrumo patikrinimas“, – D. Drevinskui paaiškino filialo „Biržų šiluma“ direktorė Lina Valotkienė.
Ilgai trukusiame posėdyje buvo ir daugiau siūlymų bei klausimų, kuriuos komiteto nariai uždavinėjo ne tik svečiui, bet ir rajono vadovams bei patys sau. Kadangi tai vidaus politikos klausimai, juos ar bent jau fragmentus pateikti reikėtų kitoje publikacijoje.
