Prezidentas Nausėda, kad ir netiesiogiai (ačiū kolegoms) atsakė į mano klausimus apie savo narystę komunistų partijoje.
Jis pareiškė, kad su KGB nebendravęs, o į stažuotę Vokietijoje išvyko, nes 1989 metais dalyvavo LSSR liaudies švietimo ministerijos atrankoje.
Gali būti, kad prezidentas sako tiesą ir su KGB pareigūnais jokiais klausimais nebendravo.
Bet Ypatingajame Archyve guli byla Nr. 18.
Gitanas Nausėda, K-1, apyrašas 61, bylos numeris 18.
K-1 reiškia KGB. Apyrašas 61 – KGB sudarytą kartotekų sąrašą.
KGB kartotekos labai skirtingos – nuo agentų iki disidentų. Nausėda tikrai nebuvo disidentas, tikrai nebuvo persekiojamas, todėl KGB kartotekoje atsidūrė greičiausiai dėl savo kelionės į Vokietiją.
Ar KGB galėjo rinkti duomenis apie Nausėdą jam nežinant ir jam laimėjus atranką nesikviesti pokalbio? Į tai gali atsakyti tik Byla Nr. 18.
PAPILDYMAS: Ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstas Remeika papildo, kad „Fondo K-1, apyrašo 61 kartotekoje 18 saugomos į užsienį vykusių asmenų kortelės, kurias užpildydavo LSSR vidaus reikalų ministerijos Vizų ir registracijos skyrius ir jas persiųsdavo KGB“.
Kai kurie istorikai teigia, kad 1989 metais KGB jau buvo nusilpusi ir neveiksminga, tačiau 1990 metais pateikdamas metinę ataskaitą Lietuvos KGB vadas Eismuntas teigia, kad 1989 metais su individualiomis užduotimis į Vakarų šalis buvo išvykę 170 agentų.
Tačiau dar įdomesnė yra archyve rasta agento „Jonaičio“ 1988 m. balandį pateikta ataskaita apie kelionę į Vakarų Vokietiją.
Primenu, kad Nausėda teigė, jog studijoms Vakarų Vokietijoje jis 1989 metais dalyvavo LSSR liaudies švietimo ministerijos atrankoje ir metams išvyko stažuotis per DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) programą.
Agentas „Jonaitis“ irgi metams (panašiu laiku jau prasidėjus atšilimui 1986-1987 m.) išvyko stažuotis į Hanoverio universitetą per Sovietų Sąjungos aukštojo mokslo ministeriją.
KGB ataskaitoje „Jonaitis“ nurodo, jog išvyko per tą pačią DAAD programą, kuri mokėjo jam stipendiją ir organizavo išvykas į kitus universitetus.
„Jonaitis“ nurodo, kad pagal nustatytą tvarką kartą per mėnesį vykdavo į Sovietų Sąjungos generalinį konsulatą Hamburge ir atsiskaitydavo stažuotojus kuruojančiam konsulato Valerijui Grišanovui.
Ta pati patekimo į užsienį sistema, ta pati DAAD programa, skirtumas keleri metai. Kokia tikimybė, kad 1987 metais „Jonaitis“ stažavosi Vokietijoje kruopščiai prižiūrimas ir atsiskaitydamas KGB, o 1989 m. Nausėda būtų atrinktas be niekur nieko.
Byla Nr. 18 signalizuoja, kad tokios tikimybės nėra.
Beje, prezidentas neprisimena arba meluoja, sakydamas, kad atranką vykdė lietuviška ministerija, kai iš „Jonaičio“ ataskaitos akivaizdu, kad viskas vyko per Maskvą ir per dvejus metus negalėjo pasikeisti.
Ir dar vienas momentas, kur prezidento versija greičiausiai neatlaiko išbandymo faktais. Nausėda teigė, kad „1987 metais iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai nusileidau“.
Bet toje pačioje Nausėdos partinėje byloje yra nurodoma, kad studijas jis baigė 1987 m. rugpjūtį, o kandidatu į komunistų partiją tapo 1987 m. balandį. Vadinasi, dar būdamas studentas jis jau žinojo, kad sies savo ateitį su komunistų partija.
Tai norėčiau pateikti Lietuvos Prezidentui dar kelis klausimus (ir vėlgi – gal kolegos juos perduos):
1. Ar jūs susipažinęs su KGB byla apie save – K-1, ap.61, bylos numeris 18?
2. Ar dėl valstybės vadovui būtino aukščiausio skaidrumo sutiktumėte šią bylą išviešinti?
3. Ar tikrai jūsų atranką stažuotei Vakarų Vokietijoje vykdė Lietuvos, o ne Sovietų Sąjungos švietimo ministerija?
4. Su kokiais sovietiniais ar Lietuvos SSR pareigūnais bendravote 1989 metais dėl stažuotės Vakarų Vokietijoje?
5. Kokios buvo laimėtos stažuotės sąlygos?
6. Ar narystė SSKP buvo būtina sąlyga norint įveikti atranką ir gauti stažuotę Vakarų Vokietijoje?
Andrius Tapinas
