Tomas. Per vieną dieną jis tapo artimas daugeliui net jo nepažinojusių žmonių. Mirties akivaizdoje jis tapo tarsi atskaitos tašku daugeliui nežinančių, kur pasisuks jų ar jų vaikų gyvenimo kelias.
Kokį Tomą prisimena žmonės, matę jį augantį, besimokantį, su juo kartu buvę ir jį pažinoję?
Gitana Urbonavičienė, buvusi klasės auklėtoja Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje:
Jis buvo geras vaikas, kuris galėjo bendrauti su visais. Gero charakterio. Labai. Niekada neatrodė, kad norėtų ar veržtųsi būti didvyriu ar kažkuo ypatingu.
Mūsų klasė buvo aktyvi. Tomas visuomet prisijungdavo prie veiklų ar renginių. Paauglystėje pasidarė tylesnis.
Daug ką pakeitė pandemija ir prasidėjęs karantinas. Nebegalėjome bendrauti klasėje, tad reikėjo skirti daug laiko įvairiems atsiskaitymams. Gaila, bet su tuometiniais dešimtokais netgi per išleistuves negalėjome kartu pasidžiaugti.
Daug teko bendrauti su Tomo tėčiu. Jis buvo labai geranoriškas ir rūpinosi savo sūnumi.
Labai didžiuojuosi, kad Tomas pasiryžo tokiam dalykui. Bet tas didžiavimasis baisus, kai žinai, kad vaikas nebegrįš namo…
Kaštonų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Danguolė Briedienė:
Aš buvau a. a.Tomuko pirmoji mokytoja.Ta klasė buvo didelė, 25 mokiniai, bet labai aktyvūs, smalsūs vaikai buvo. Apie Tomą…pradinėse klasėse jis buvo labai geras vaikas, jokių išdaigų nekrėsdavo. Tiesiog – tylus, ramus ir labai uždaras, nekalbus. Sunku būdavo prakalbint. Tėtis juo labai rūpindavosi, labai mylėjo.Sunku kalbėti, baisi tragedija, kai išeina buvę tavo mokiniai…
Aušra Macienė, Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja:
Tomas buvo labai tylus, ramus mokinys.
Raimondas Čepokas, buvęs auklėtojas, mechanikų grupės vadovas:
Jis buvo ramaus būdo vaikas. Siekė baigti bendro ugdymo mokslus. Profesiniai dalykai jo nelabai domino. Paklaustas, ką veiks, sakydavo, kad eis tarnauti į armiją.
Grupėje jis buvo atsiskyręs. Bet paprašytas visuomet padarydavo, ką reikia.
Kiek su tėčiu kalbėdavome, daugiausia laiko Tomas leisdavo prie kompiuterio.
Asta Bacevičienė, BTVMC lietuvių kalbos mokytoja:
Tomas buvo labai geras vaikas. Uždaras, tylus, ramus. Labai gražiai rašydavo. Tačiau apie savo rašinius nenorėdavo kalbėti viešai. Vis prisimenu jį sėdintį pirmame suole.
Jara, užsieniečių legiono Ukrainos kariuomenėje paramedikas:
Pirmą kartą su Tomu mes susitikome 2024 metų spalį batalione. Aš buvau naujas žmogus. Sužinojau, kad yra dar vienas lietuvis. Susipažinome, pasikeitėme kontaktais.
Vėliau vėl susitikome. Tomas buvo uždaras žmogus, bet rasdavome bendrų temų pabendrauti, pasijuokti. Kaip karį jį auginau. Jis dažnai pasisiūlydavo ką nors padaryti, padėti. Motyvacijos turėjo. Realiai niekuo neišsiskirdavo iš kitų karių. Kaip žmogus jis man labai patiko.
Prieš rotaciją su juo turėjome pokalbį. Klausiau, ar jis pasirengęs vykti į užduotį. Batalione prasidėjo nuostoliai, mirtys. Tomui buvo rastas darbas štabe. Bet jis nebuvo patenkintas tuo dalyku, norėjo vykti į frontą.
Situacija, kai jį nutarta siųsti į užduotį, atrodė pakankamai paprasta. Nors, kaip visuomet, buvo artilerija, dronai, bet nebuvo pėstininkų. Jis pasisiūlė eiti. Dar paklausiau, ar jis tikrai pasiryžęs, sakė, kad taip.
Kas ten įvyko, labai sunku pasakyti. Užduoties metu kartu buvo su juo vienas amerikietis, jį sužeidė. Manoma, kad Tomas krito nuo netiesioginės ugnies – artilerijos.
Buvo labai skaudu, kai sužinojau, kad Tomas žuvo. Bet tai yra karas. Rūpinamės, kad Tomas sugrįžtų į namus ir tėvai turėtų, ką palaidoti.
Alla Didur, Ukrainos kariuomenę remiančios paramos organizacijos „Citadel UA“ įkūrėja:
Apgailestauju, kad nepažinojau Tomo asmeniškai. Tačiau kiek bendravau su jo kovos draugais, jie sakė, kad jis buvo labai drąsus ir narsus vaikinas.
Man svarbu, kad Tomas kariavo ne tik už Ukrainą, bet pirmiausia už teisingumą. Mes tai labai vertiname – kad nesame vieni šiame kare.
Tomas žuvo kaip karys.
Tai labai didelė garbė – žūti mūšyje ir atiduoti duoklę už kitų ateitį. Mes labai dėkingi už pagalbą ir palaikymą.
Netenkame geriausiųjų. Jie tokie jauni… Jiems gyventi ir gyventi, kurti naują pasaulį. Todėl tokios netektys labai skaudžios ir jų šitiek daug…
Vakar (balandžio 14 d. ) lietuvio kario Tomo Valentėlio palaikai pervežti į Kijevą. Pirmoji atsisveikinimo ceremonija – Ukrainoje balandžio 16-ąją trečiadienį, Kyjive, Maidane 11.00 val.
