Darnoje su gamta gyvenančią moterį pribloškė gyvūnus žalojančių asmenų akibrokštas.
„Atėjau ne ką nors kaltinti. Tiesiog noriu pasakyti, kad taip elgtis negalima. Šiuo atveju nuo paspęstų spąstų nukentėjo laukinis žvėrelis, bet didžiulis pavojus gresia ir žmonėms“.
Taip kalbėjo į redakciją atskubėjusi vilnietė Sigita Šarnaitė.
Gyvena darniai su aplinka
Moteris vasaras leidžia Paberžių kaime iš mamos paveldėtoje sodyboje. Ji yra gražioje vietoje – netoli vadinamieji Medeikių karjerai, miškelis. Šalia ir kapinės, kur palaidoti abu Sigitos tėveliai.
Moteris pasakojo, kad pavasarį ji atvažiuoja iš sostinės pasibūti gamtoje. Gėlyčių aromato įkvėpti. paukščių čiulbesio pasiklausyti, pomidorų pasisodinti, pasidžiaugti kaimu ir grynu oru. Juk gamta, žmogui suteikia džiaugsmo ir gyvenimo pilnatvės.
Kad moteris taikoje gyvena su gamta, rodo ir tai, kad į jos daržą laisvai ateina stirnos. Kokį burokėlį sugraužia, bet moteriai tai netrukdo, priešingai – gražu gyventi darnoje su supančia aplinka.
Šalia Šarnų sodybos buvusiuose karjeruose yra vandens telkiniai. Gražioje vietoje esanti moters sodyba dar jos tėveliams esant gyviems buvo taikinys visų, norinčių įsikurti gražioje vietoje.
Tačiau jos tėveliai nepasidavė ir brangios vietos nepaliko, dabar ją puoselėja ir dukra.
Kaimynystėje – miškelio bei žemės sklypo savininko Arūno Januševičiaus valdos.
Išgąsdino baisus bliovimas
Sigita pasakojo balandžio 30 dieną kieme ravėjusi darželį. Staiga išgirdusi baisų garsą – tarsi kažkas bliautų ar kažką pjautų.
Moteris pagalvojo, kad gal kokie žvėrys susipyko. Metė kibiriuką ir nuskubėjo netoliese esančio miškelio link.
Staiga moteris išvydo ant žemės gulinčią ir bliaunančią stirnelę. Jos viena koja buvo sugniaužta baisių spąstų. Nuo jų buvo lūžusi viena gyvūnėlio koja. Vėliau paaiškėjo, kad ji išvis nutraukta.
Spąstai buvo milžiniški – metaliniai, dideli ir surūdiję. Tokius kalviai gamino sovietmečiu.
Išvydusi žmogų stirna puolė šliaužti ir pasislėpė netoliese esančiuose krūmuose.
Moteris paskambino Medeikiuose gyvenančiam bičiuliui Vytautui Šepečiui. Ji paprašė padėti surasti sužeistą gyvūnėlį ir jį bandyti gelbėti.
Stirnytę rado įlindusią į krūmus. Tuomet paskambino pagalbos telefonu, pranešė apie nelaimę ir paprašė padėti pasirūpinti kenčiančiu gyvūnu.
Moteriai buvo pažadėta iškviesti gyvūnų globa užsiimančius inspektorius ir patarė laukti.
Nerimaudami dėl kenčiančio gyvūnėlio žmonės skambino ir biržiečiams aplinkosaugininkams, bet jie pasakė, kad tai ne jų kompetencija, ir patarė palaukti atvykstančių gyvosios gamtos inspekcijos darbuotojų.
Ieškojo, ar nėra daugiau spąstų
„Vytukas saugojo stirnytę, o aš vaikščiojau po teritoriją. Sakiau, gal kokių įkalčių atrasiu.
Po kiek laiko atskubėjo ir valdos, kurioje viskas įvyko, savininkas Arūnas Januševičius. Jis paklausė, kas čia įvyko, pasidomėjo, kodėl mes vaikštome po jo mišką. Pasakiau, kad nieko blogo nedarau“, – pasakojo moteris.
Pasak moters, valdos savininkas, išsiaiškinęs, kas nutiko, pasakė, kad žmonės galėjo inspektorių ir nekviesti – jis pats būtų stirną išlaisvinęs. Mat jis esąs medžiotojas. Vyras vėliau bendravo ir su atvykusiu pareigūnu.
Gyvosios gamtos inspektorius žvėreliui spąstus nuėmė. Išgelbėtas gyvūnėlis dar kiek pagulėjo ir nubėgo į krūmus.
Sigitai pareigūnas sakė, kad laukinių gyvūnų jie negydo. Ar stirna išgyvens, priklausys nuo to, kaip gis žaizda, ar neįsimes užkratas. O ir jei išgyvens, be vienos kojos gyvūnas jau greičiausiai bus lengvas vilkų grobis.
„Pareigūnas žvėrį sužalojusį įrankį pasiėmė, dar ieškojo, ar netoliese daugiau tokių nėra pridėta.
Aš nenoriu nieko kaltinti, tik noriu pasakyti, kad taip daryti negalima. Šalia karjeriniai ežeriukai, vaikšto poilsiautojai, bėgioja vaikai. Ateina ir sraigių rinkėjai. Jei kas įkiš koją į tokius baisius žabtus, garantuotai koją sulaužytų, o vaikui gal ir visai nutrauktų“,- kalbėjo moteris.
Ji svarstė, kad kai kurie žmonės stirnas bei kitus laukinius gyvūnus laiko kenkėjais. Bet su jais galima susitvarkyti kitais, civilizuotesniais būdais. Tarkim, užtveriant tvorą ar sodinukus purškiant repelentais.
Ginasi nuo bebrų
Medeikių karjerų savininkas, medžiotojas Arūnas Januševičius sakė neįsivaizduojantis, kas jo valdose padėjo tokius baisius spąstus.
„Daug visokių svečių turiu, visko nespėju sužiūrėti. Gal kas pamatė, kad čia stirnų takas eina?“ – svarstė pašnekovas. Jis kalbėjo apie turimas vaizdo stebėjimo kameras. Betgi visur jų nepristatysi.
Vyras sakė, kad jis stengiasi prižiūrėti karjerų aplinką – šienauja, krūmus kerta, želdina naujais želdiniais. Pasodino spygliuočių, beržiukų, medelius purškia repelentais.
„Stirnos į beržiukus nelabai žiūri. Didžiausia bėda su bebrais, stengiuosi nuo jų gintis. Arčiau vandens ant sodinukų dedu apsaugas“, – kalbėjo valdos savininkas.
Apie spąstus statančius žmones medžiotojas turi savo nuomonę.
„Kodėl tokie spąstai uždrausti? Nes žvėris kankinasi, nežūsta iš karto. Kitaip yra su selektyviniais spąstais bebrams. O tokius senovinius spąstus dėti yra nenormalu. Gerai, kad aš pats, dažnai ten vaikščiodamas, kojos neįkišau“, – svarstė pašnekovas.
