Gyvūnų globėjai kasdien susiduria su gausybe problemų. Jiems ne tik tenka klampoti ilgus kilometrus kaimo keliukais, kad paimtų neprižiūrimus ir niekam nereikalingus gyvūnus, ieškoti lėšų jiems išlaikyti. Kyla ir tokių problemų, kaip susirasti buvusius šunų šeimininkus, kad būtų perrašyti mikročipo duomenys.
Tokia situacija viešosios įstaigos „Mažas draugas“ darbuotojams nutiko, kai jie Parovėjos kaime rado kalytę.
„Mažo draugo“ vadovė Andželika Jaškuvienė pasakojo, kad sekmadienį jie buvo pakviesti į Parovėjos kaimą. Pranešta apie du neprižiūrimus šunis.
Paaiškėjo, kad vieną šunelį šeimininkas prižiūri, kaip supranta. O dar vienos kalytės, kuri laksto po kaimą ieškodama maisto, savininkė laikyti nebenori, jai gyvūnėlis nereikalingas. Apie tai moteris gyvūnų globėjams pranešė per kitus asmenis.
Gyvūnų globėjai kalytę rado alkaną, pilną blusų, nesterilizuotą. Tuomet paaiškėjo, kad gyvūnėlis mikročipuotas. Čipas šuneliui buvo uždėtas per akciją, kurios metu jie nemokamai buvo dedami socialiai remtinų asmenų augintiniams.
„Ką tokiu atveju mums daryti? Mikročipo, esančio po oda, išoperuoti negali. Buvusi savininkė turi priklausomybių, plaukia per kaimą ir jos surasti neįmanoma. O pagal įstatymą šuo yra ne mūsų, bet tos moters“, – bėdojo A. Jaškuvienė.
Pašnekovė minėjo, kad panašių situacijų buvo ir daugiau. Dažniausiai savo šunų atsisakantys žmonės turi priklausomybių, tad juos surasti ar netgi susikalbėti telefonu faktiškai neįmanoma. Kad pasirūpintų šunimi, gyvūnų globėjams reikia po kaimą ieškoti ir buvusio šeimininko, kad šis pasirašytų atitinkamus dokumentus.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vedėjo funkcijas einanti Rasa Stanevičienė tikina, kad problemos sprendimo variantas yra.
Gyvūnų globėjai apie rastą šunį turi pranešti savo socialinio tinklo puslapyje.
Jei per keturiolika dienų neatsišaukia šuns savininkas, gyvūną galima perregistruoti savo vardu.
Veterinarijos gydytojas tokiu atveju gali nuskenuoti mikročipą ir pakeisti gyvūno savininką.
