Per pastaruosiuos trejetą metų žodžius „propaganda“, „dezinformacija“, „manipuliacija“ girdime beveik kasdien. Bene pagrindiniai to kaltininkai yra globalaus masto reiškiniai, suteikiantys puikią terpę tikros ir suklastotos informacijos sklaidai, leidžiantys žaisti žmonių emocijomis ir protais. Būtent propaganda naudojasi COVID-19 pandemija, karu Ukrainoje ir tarsi žuvis nardo informacinio chaoso vandenyne.
Kartais propagandą mes pastebime ir išvengiame painaus dezinformacijos voratinklio, o kartais, net ir patys to nežinodami, murkdomės jame. Kartais viską matome plika akimi, o kartais net nežinome, kuria kryptimi žvelgti.
Kasdien aptinkama propaganda mums sukuria šimtus tūkstančių skirtingų tiesų, pavirstančių tikra informacijos mišraine. Kuo tikėti? Ką atsirinkti? Kas meluoja, o kas ne? Šie klausimai kaip niekada dažnai dabar kyla naujienų algoritmus iššifruoti bandančiam žmogui. O ką apie šį reiškinį mano Biržų jaunimas?
Karolina Vabuolytė, Vilniaus universiteto kultūros istorijos ir antropologijos 4 kurso studentė:
– Manau, propaganda galima laikyti įvairią visuomenėje skleidžiamą informaciją, kuri dažniausiai yra pristatoma sąmoningai, tačiau perdėtai arba klaidingai. Tai organizuotas bandymas daryti įtaką visuomenei, paveikti įsitikinimus. Ji gali būti naudojama įvairiais tikslais: siekiant užgožti tiesą, bandant performuoti ir pakeisti viešąją nuomonę, norint gauti visuomenės palaikymą, įgyti kontrolę arba ją suskaldyti. Propaganda daugiausiai pasitarnauja politiniams, ideologiniams bei komerciniams tikslams.
Daugiausiai propagandinės informacijos pastebiu internetinėje erdvėje. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai daro didžiausią įtaką. Gyvename tokiais laikais, kai viskas yra pasiekiama, o informacijos tiek daug, kad kiekviena žinia gali rasti savo auditoriją. Informacijos nespėjame perfiltruoti ir patikrinti. Pati nuomonės laisvė taip pat sukuria savo keblumų, nes kiekvienas iš mūsų gali skleisti įvairias žinutes – teisingas arba melagingas. Visa tai galime daryti anonimiškai.
Karo su Ukraina metu Rusijos propagandos šaltinis yra žiniasklaida. Ši Kremliaus marionetė padeda sukurti „į pagalbą atėjusios Rusijos vaizdinį“. Propagandinės žinutės Rusijoje buvo skleidžiamos ilgą laiką, todėl šis reiškinys yra giliai įsiskverbęs į žmonių savimonę. Rusija jau seniai gyveno antivakarietiškomis nuotaikomis, o pati Ukraina, Rusijos akimis, visuomet buvo suvokiama kaip jos tautinio kūno dalis. Tokia Rusijos skleidžiama propagandinė informacija padeda šalies valdžios atstovams įgyti gyventojų paramą, juos solidarizuoti, sėti nepasitenkinimą Vakarais bei žmonėmis, kurie nepalaiko Rusijos režimo ir karo veiksmų Ukrainoje.
Propaganda ilgainiui pavirsta informaciniu karu – kova prieš elektroninę informaciją ir sistemas, siekiant trikdyti informacinių infrastruktūrų veiklą. Dažnas reiškinys yra kibernetinės atakos, įvairios provokacijos internetinėje erdvėje. Tokia kovos forma siekia ir suklaidinti žmones, sujaukti jų psichologinę būseną. Nors informaciniame kare nėra praliejamas kraujas, tačiau tai nereiškia, kad jis yra menkesnis. Propagandinė informacija atbukina žmones, todėl individas nebegeba kritiškai mąstyti ir taip galiausiai pasiduoda įtakai. Tada jis yra „nužudomas“ – pavergiamas propagandinių interesų.
Augustina Binkytė, Biržų „Saulės“ gimnazijos abiturientė:
– Manau, kad propaganda yra idėjų (dažniausiai politinių) skleidimas, siekiant formuoti tam tikros žmonių grupės suvokimą ir nuomonę. Jai svarbiausia paveikti tam tikrą asmenų grupę, į kurią yra nukreipta, ir ja manipuliuoti siekiant savų tikslų. Propaganda naudojama, kai tam tikrai idėjai įgyvendinti reikalingas visuomenės ar jos dalies palaikymas. Taip pat, kai grupei žmonių naudinga, kad visuomenė laikytųsi tam tikros nuomonės, ideologijos.
Šiandieniame pasaulyje propagandą gali skleisti žiniasklaida, reklama, o paskutiniu metu ją skleisti itin lengva ir socialiniuose tinkluose. Čia gausu socialinių „burbulų“, kuriuose panašių pažiūrų žmonės tampa itin imlūs skleidžiamoms idėjoms. O jas skleisti – komentuoti, rašyti postus – juk gali bet kas. Būtent tai ir lemia dabartinės propagandos pavojingumą – dažnai nežinome, iš kur ateina žinia, tiesa ji ar melas.
Kalbant apie propagandą iš Rusijos pusės, galiu pasakyti, kad jos tikrai yra. Žinoma, jos buvo ir anksčiau. Dabar propagandos pagalba yra formuojama piliečių nuomonė apie karą Ukrainoje, kuris yra teisinamas, ir skleidžiama daug kitų dalykų, iškreipiančių gyventojų požiūrį. Nors Rusijos ideologija, manau, pasikeitė, tačiau pats propagandos naudojimo principas išlieka panašus – ji orientuota į savo įtakos, teritorijos plėtimą.
Ir netgi tada, kai atrodys, kad teisingą atsakymą rasti pavyko ir tiesa jau visa šalia – neapsirikite ir dar kartą pagalvokite, nes propaganda tik ir siekia minkštai pakloti lovą ir joje užmigdyti racionaliai veikiantį protą.
