Prologas
Prieš beveik trisdešimt metų Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje priėmiau santuokos sakramentą, kurį ypatingai branginu. Su žmona užauginome dukrą, kuriai svarbiausiai stengėmės perteikti žinią, kad nė su vienu žmogumi negalima elgtis kaip su priemone.
Mano geriausias draugas yra pasirinkęs kitą gyvenimo kelią ir yra davęs celibato įžadą. Niekad nesutiksiu, kad jo gyvenimas nevaisingas vien dėl to, kad jis neturi šeimos.
Kiekvienas turime savo unikalų kelią ir tik patys prisiimame atsakomybę už visus klaidžiojimus. Tikiu, laikų pabaigoje kiekvienas būsime lyginamas ne su kitais, bet turėsime atsakyti į klausimą – kiek gebėjome būti mylinčia Kūrėjo svajone.
Mano nuostabi draugė sulaukė penkių vaikų. Graži daugiavaikė šeima su savo džiaugsmais ir vargais. Apsidžiaugiau po ilgo laiko sutikęs grupioką, kuris Anglijoje buvo sudaręs homoseksualią civilinę sąjungą. Kai ji iširo, teko grumtis su depresija. Turiu bičiulę, kuri jau daug metų gyvena atskirai nuo smurtavusio vyro ir nepaliauja kartoti, kad diena, kai atsiskyrė, buvo viena laimingiausių jos gyvenime.
Tiesą sakant, nesuprantu prasmės katalogizuoti žmones pagal jų lytiškumo raišką. Nemanau, kad esu kuo nors geresnis už kitus, tačiau puikiai žinau ir tai, kad už savo pasirinkimus esu atsakingas, ir jie tikrai nepriklauso nuo to, ką nusprendžia rinktis kiti.
Kiekvieną bičiulį stengiuosi priimti kaip unikalią dovaną ir tikrai nebandau vertinti, kuris esą žengia „ne tuo“ keliu. Kiekvienas turime savo unikalų kelią ir tik patys prisiimame atsakomybę už visus klaidžiojimus. Tikiu, laikų pabaigoje kiekvienas būsime lyginamas ne su kitais, bet turėsime atsakyti į klausimą – kiek gebėjome būti mylinčia Kūrėjo svajone.
Kreipimasis
Na, o dabar kaip tėvas, kaip žmogus, krikštu įaugęs į Jėzaus Kristaus Kelio bendriją, kaip tas, kuris labai myli savo Tėvynę, noriu kreiptis į tuos, kurie nuolat kalba visų tėvų, krikščionių ar patriotų vardu.
Kreipiuosi į jus,
…kurie įsijautėte į aukų vaidmenis, nuolat kartojate, kad nusipelnėte gyventi geriau, nors sugebate tik nekęsti ir svaigintis įvairiausiomis sąmokslo teorijomis;
…kurie tvirtinote, kad medicininės kaukės nešiojimas pandemijos metu pažeidžia jūsų orumą, ir tuo pat metu nekreipėte dėmesį, kaip pyktis deformuoja jūsų žmogiškumą;
…kurie žvelgiate į savo vaiką kaip į nuosavybę, su kuria galima elgtis bet kaip, net nepastebėdami, kaip toks požiūris nuodija vaiko gyvenimą;
…kurie kovojote už teisę mušti vaikus, kaip vertybę, be kurios sugrius pasaulio tvarka;
…kurie bijote, kad jūsų vaikas taps jautrus ir pagarbus kitokiems nei pats, nes patys save įkalinote skurdinančiuose lyčių vaidmenų stereotipuose;
…kurie tiek daug laiko kovojate už teisę auklėti savo vaiką, kad pamirštate su juo bendrauti, neturite laiko išklausyti ir paprasčiausiai nesuprantate, kas vyksta jo gyvenime;
…kurie taip rūpinatės ir piktinatės, ką kiti daro savo lovose, kad net neturite laiko atsakingai gyventi savo gyvenimo;
…kurie nuolat kartojate žodį „genderizmas“, kurio patys nesuprantate, tačiau manote, kad tai toks koziris diskusijoje, kurį galima išmesti, kai nėra jokių argumentų;
…kurie manote, kad būti krikščionimi – tai piktintis ir nekęsti tų, kuriuos per pamokslą smerkia viskuo nusivylęs kunigas;
…kurie solidarumą su Ukraina vertina kaip savo Tėvynės išdavystę, nes niekada nesuprato laisvės skonio;
…kurie dūsauja, kad sovietmečiu buvo geriau, ar, užsimiršę, kad paprasčiausiai laukė, kuo viskas baigsis, kartoja „ne dėl tokios laisvės kovojome“;
…kurie šaukia apie susigalvotos „tradicijos“ išdavystę, o patys sugeba tik skleisti neapykantos smarvę ir viską griauti…
Jūs man neatstovaujate.
Todėl nustokite kalbėti tėvų, krikščionių, patriotų vardu.
Esu pasiryžęs kautis už visus tuos Lietuvos tėvus, krikščionis, laisvos Lietuvos patriotus, kurių balsą užgožia jūsų piktas spiegimas.
Taip, laisvoje visuomenėje, kurioje norime gyventi, kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę. Tačiau sąmoningas melagienų platinimas, bet kurio pavidalo smurto nuodų skleidimas nieko neturi bendro su laisvės puoselėjimu. Todėl esu pasiryžęs kautis už visus tuos Lietuvos tėvus, krikščionis, laisvos Lietuvos patriotus, kurių balsą užgožia jūsų piktas spiegimas.
Labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų, kurie supranta, kad nepakanka paprasčiausiai „duoti durniui kelią“, užimtų aiškią ir tvirtą poziciją.
Man labiausiai gaila tų, kurie iš tiesų patikėjo, kad kažkas nori sugriauti šeimas, tikėjimą, sunaikinti Tėvynę. Jie nuėjo obuoliauti su neapykantos demonais. Neprarandu vilties, kad galiausiai jie atpažins, kad juos tempia į neapykantos pelkę. Tačiau šiandien jiems sunku girdėti ką nors kitą nei melagius „pranašus“. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų, kurie supranta, kad nepakanka paprasčiausiai „duoti durniui kelią“, užimtų aiškią ir tvirtą poziciją, nes kitaip niekšai ir toliau bandys kalbėti mūsų vardu.
Andrius Navickas, Seimo narys
