Ketvirtadienį Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai laikė vertybinės politikos egzaminą. Užduotis nebuvo lengva. Ji buvo klaidinanti, provokuojanti.
Politikai turėjo nuspręsti, ar suteikti garbės piliečio vardą Vidučiui Šeškui.
Ko siekė šią užduotį pakišę asmenys?
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tikslas buvo kilnus – pagerbti žmogų, kuris patriotizmo dvasia auklėja jaunuosius šaulius, negailėdamas tam nei jėgų, nei laiko. Jo nuopelnus su nemenku entuziazmu pristatė Biržų savivaldybės viešoji biblioteka. Ir jiems vienbalsiai pritarė komisija, kuriai savivaldybės taryba patikėjo teisę spręsti, kas vertas garbės piliečio vardo, o kas ne.
Tačiau šis kilnumo šydas turėjo pamušalą. Vietiniai kultūros korifėjai, pristatę V. Šeško kandidatūrą, negalėjo nežinoti jo praeities.
Tiesa, praeitį mes visi turime. Kas iš mūsų be nuodėmės? Komisijai vadovaujanti S. Eitavičienė stvėrėsi net Šv. Rašto primindama politikams nuodėmingą žmogaus prigimtį.
Tarkim, žmogus gali susipainioti, klysti, prarasti budrumą, pasiduoti įvairioms įtakoms. Ne iš blogos valios.
Tik kodėl tokiam žmogui siūlyti garbės piliečio vardą?
Tačiau biržiečiai savo laiškais ir telefonų skambučiais priminė ne tik kandidato praeitį, bet dabarties žygius. Vienas iš jų – V. Šeško ryšiai su vadinamaisiais maršistais.
Kaip žinia, yra atliktas išsamus tyrimas apie įtakos tinklą, apraizgiusį daugelį Europos šalių, infiltruojant ar inspiruojant tam tikros krypties judėjimus ir veiksmus. Maršistų judėjimas – ne išimtis. Manipuliacijos tradicinės šeimos gynimo, patriotizmo tema pasitelkiamos tyčiniam visuomenės supriešinimui. Maršistinis šurmulys dėl žmogaus teisių visiškai sutampa su Vladimiro Putino darbotvarke. Viešojoje erdvėje pateikiama pakankamai informacijos, kokiu mastu tos manipuliacijos inspiruojamos Kremliaus.
Ar to nematė ir negirdėjo buvęs policininkas (milicininkas)?
Tarkim, žmogus gali susipainioti, klysti, prarasti budrumą, pasiduoti įvairioms įtakoms. Ne iš blogos valios.
Tik kodėl tokiam žmogui siūlyti garbės piliečio vardą? Kultūrininkai, teikę kandidatūrą garbingam titului, taip pat susipainiojo? Ir net karas Ukrainoje jiems nepraplovė akių?
Iškart po M. Kvedaravičiaus siūlyti V. Šeško kandidatūrą – tai dėti tarp jų lygybės ženklą.
Šioje makabriškoje istorijoje svarbiausia yra tai, kad Biržų garbės piliečio vardas buvo ką tik suteiktas Mantui Kvedaravičiui – rusų nužudytam Mariupolyje. Nužudytam palikuonių tos pačios sistemos, kuriai kadaise tarnavo V. Šeškas. Palikuonių, kurie šiandien rezga manipuliacines pinkles, kad į antivalstybinę veiklą būtų įsitraukti įvairių maršų dalyviai.
Iškart po M. Kvedaravičiaus siūlyti V. Šeško kandidatūrą – tai dėti tarp jų lygybės ženklą.
Tai atrodo kaip provokacija. Sąmoningas visuomenės klaidinimas, kiršinimas stebint jos reakciją. Nereaguos – bus galima imtis kito žingsnio.
Neseniai iš televizijos ekranų skambėjo biržiečių rinkto parlamentaro Valdemaro Valkiūno samprotavimai. Seimo narys krikuodamas sovietinių paminklų griovimą pateikė Biržų pavyzdį. Okupantus šlovinantį statinį jis prilygino paminklui Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę.
Tai atrodo kaip provokacija. Sąmoningas visuomenės klaidinimas, kiršinimas stebint jos reakciją. Nereaguos – bus galima imtis kito žingsnio.
Tyčia ar netyčia padėjus tą lygybės ženklą, nebematoma skirtumo tarp aukos ir agresoriaus. Vertybe pridengiama niekšybė.
Savivaldybės tarybos nariai nepasidavė klaidinimui – nepaskubėjo suteikti garbės piliečio vardą kandidatui, kurį negailestingai pakišo galimos provokacijos autoriai. Politinės nuovokos, padorumo egzaminą išlaikė.
To negalima pasakyti apie kandidatūros teikėjus. Tik dabar reikėtų ieškoti atsakymų į klausimus – jie veikia savo iniciatyva ar yra kažkieno įrankiai? Užsakovų rasti naudingi idiotai ar sąmoningai veikiantys asmenys, kurių užmačių laukas nebeįtelpa į kultūrinių dirvonų ribas?
Neieškant atsakymų į šiuos klausimus reikėtų laukti naujų provokacijų.
