„Biržiečiai gana noriai eina atlikti pareigą Tėvynei – renkasi tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Šiais metais trečdalis iš išėjusiųjų tarnauti biržiečių yra į kalendorinių metų šaukiamųjų sąrašus nepatekę, bet išreiškę norą atlikti tarnybą karo prievolininkai“, – teigia Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Biržų poskyrio viršininkas štabo seržantas Vaidas Genys.
Biržų poskyrio viršininkas pasakoja, kad šiais metais iš Biržų krašto išvyko išreiškę norą atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje jau 18 karo prievolininkų, nepatekusių į kalendorinių metų šaukiamųjų sąrašus, iš kurių – viena mergina. Dar 12 karo prievolininkų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ruošiasi artimiausiu metu. Iki 2023 m. spalio mėnesio iš viso atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą į Lietuvos kariuomenę buvo surinkta 60 biržiečių.
Tarp šiais metais tarnybą pasirinkusių privalomosios pradinės karo tarnybos karių – net penkios yra merginos. Viena iš jų po 9 mėnesių nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos planuoja rinktis profesinę karo tarnybą.
Pagal dabartinius įstatymus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami 18–23 metų (įskaitytinai) amžiaus vaikinai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems tarnyba nėra atidėta. Biržų poskyrio viršininkas papildo, kad savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą gali 18–38 metų amžiaus vaikinai ir merginos.
Deja, dabartinių jaunuolių sveikata dažnai nėra pakankamai gera, kad jie galėtų būti skiriami atlikti karo tarnybą. Vidutiniškai tik apie 40 procentų į kalendorinių metų šaukiamųjų sąrašus patekusių jaunuolių pripažįstami tinkamais tarnauti kariuomenėje. Taip pat daliai karo prievolininkų, patekusių į kalendorinių metų šaukiamųjų sąrašus, tarnyba atidedama vadovaujantis Karo prievolės įstatymo numatytais atvejais, pavyzdžiui, moksleiviams, aukštųjų mokyklų studentams, dėl įvairių šeiminių aplinkybių ar pan.
Paklaustas apie nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos privalumus, Lietuvos kariuomenės atstovas išskiria ne tik atliktą pareigą Tėvynei, bet ir galimybę turėti prasmingą metų pertrauką tarp studijų pakopų, įgyti naują patirtį, naujų draugų bei po tarnybos gauti papildomą finansinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo kario iniciatyvumo tarnybos metu. Taip pat įgytas karinis parengtumas atveria galimybes rinktis profesinę karo tarnybą ir karjeros perspektyvas Lietuvos kariuomenėje.
V. Genys pasakoja, kad papildomi stojimo balai stojant į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją yra tiems, kurie ne tik gerai išlaikę lietuvių, matematikos, anglų, istorijos egzaminus, bet ir atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, yra buvę Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai bei Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
Biržų poskyrio viršininkas št. srž. V. Genys teigia, kad į Lietuvos kariuomenę išeinantys šauktiniai ypatingų baimių neišsako. Tačiau yra tokių, kurie vengia vykdyti duodamus nurodymus, pavyzdžiui, neatsiliepia į telefono skambučius, neatsako į siunčiamus elektroninius laiškus ar neatvyksta šaukiami atlikti tarnybą. Tokiais atvejais tenka taikyti administracinės atsakomybės priemones ar skelbti paiešką. Lietuvos kariuomenės atstovas tokius piliečius ragina nevengti pareigų Tėvynei, išlikti sąmoningais ir iškart atlikti konstitucines piliečių pareigas.
