Biržuose ir Vabalninke balsavimo apylinkėse ramiai darbavosi niekam nežinomi atvykėliai užsieniečiai. Apie juos nieko negalėjo pasakyti dėmesio tam neteikę nei apylinkių, nei apygardos komisijos pirmininkai.
Kas labiau pažeidžia rinkimų tvarką – akląjį lydintis žmogus ar neatpažinti svetimšaliai filmuotojai? Ko verti brangūs mokymai apie šalies ir aukščiausios šalies valdžios rinkimų saugumą? Tokie klausimai kilo po Seimo rinkimų pirmojo turo Sėlos vakarinėje rinkimų apygardoje. Nei apylinkių, nei apygardos rinkimų komisijos vadovai nesidomėjo, kam ir kieno leidimu dirbo balsavimo salėse rinkimų procesą filmavę bei fotografavę nepažįstami atvykėliai.
Matė kortelę ant krūtinės, užrašo nepamena
Spalio 13-ąją prieš pietus prie Vabalninko rinkimų apylinkės vyko šurmulys. Iš kultūros namų, kuriuose vyko balsavimas, išskubėjo vyras ir moteris. Abu turėjo po kelis krepšius su profesionalia filmavimo ir fotoįranga. Ant jos nebuvo matyti Lietuvoje dirbančių televizijos ir laikraščių ženklų, todėl minėti žmonės sukėlė natūralų susidomėjimą.
Kone tuo pačiu metu iš salės išskubėjęs vyriškis ėmė ant laiptų kažką aiškintis su vabalninkiete komisijos nare. Šis vyriškis buvo Sėlos vakarinės rinkimų apygardos komisijos pirmininkas Rolandas Aukštikalnis. Jį užkalbinusiai ŠR korespondentei vyriškis parodė ant krūtinės kabojusią kortelę su pareigomis ir vardu bei pavarde.
Apygardos rinkimų komisijos pirmininko pasiteiravus, iš kokios šalies ir televizijos buvo atvykę ką tik iš balsavimo salės išėję žmonės, šis pareiškė nežinantis.
„Gal iš Latvijos?“ – suabejojo. Pasidomėjus, kokiai žiniasklaidos grupei ar visuomeninei organizacijai atvykėliai atstovauja, apygardos komisijos pirmininkas atsakė nežinantis – tam neteikęs dėmesio.
„Kažkas buvo ant kortelių parašyta, bet neatmenu kas“, – dėstė R. Aukštikalnis. Jis po apylinkes važinėjantis žiūrėti, ar viskas vyksta sklandžiai, ar nėra pažeidimų, o nepažįstamiems filmuotojams ir fotografams dėmesio neskyręs.
Nieko aiškesnio pasakyti negalėjo ir Vabalninko rinkimų apylinkės komisijos nariai. Išskyrus tai, kad su atvykėliais bendravo angliškai kalbėti galintis komisijos narys Rokas Baltrušaitis.
„Atrodo, kad jie iš Latvijos. Sakė, kad Lietuvoje rinkimus filmuojantys ne pirmą kartą. Manęs nei žmonių nieko neklausinėjo, juos domino tik balsavimo procesas“, – sakė R. Baltrušaitis. Kokiai media grupei atvykėliai atstovavo, jis negalėjo pasakyti. Užrašo kortelėse ant jų krūtinių turinio R. Baltrušaitis nepamenantis.
Apie rinkimų proceso fiksuotojų, kuriuos matęs ir apygardos komisijos pirmininkas R. Aukštikalnis, akreditaciją niekas nepasidomėjo. Tą tvirtino ir apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė Eglė Galiauskienė. Taip pat ji sakė negalinti tvirtinti, iš kokios šalies nepažįstami žmonės buvo atvykę.
Kaip sakė R. Baltrušaitis, atvykėliai klausinėjo balsuojančiųjų, ar galima fotografuoti. Kokia kalba „žurnalistai“ kalbino rinkėjus, nežinoma.
Pasak komisijos nario, išgirdę žmogaus atsisakymą, iš arti balsuojančio nefotografavę. „Jie sėdėjo stebėtojams skirtoje vietoje“, – sakė R. Baltrušaitis apie nepažįstamuosius. Atvykėliai sakė tą dieną jau buvę Aušros rinkimų apylinkėje.
Aušra: maloniai bendravo, nebuvo nei įžūlūs, nei agresyvūs
ŠR apie „incognito“ svečius kalbino Aušros rinkimų apylinkės komisijos pirmininkę Astą Petrusevičienę. Pasak jos, tai buvę žurnalistai. Iš kokios redakcijos ar televizijos, pirmininkė nežinanti. Apie akreditaciją nesiteiravusi, užrašų ant kotelių nefotografavusi ir neprisimenanti.
A. Petrusevičienė sakė negalinti tvirtinti, kad svečiai, kaip jie sakė, buvę tikrai iš Latvijos, tačiau rusiškai nekalbėjo. „Aš su jais bendravau angliškai“, – teigė komisijos pirmininkė.
Antros pagal dydį apygardoje Aušros apylinkės komisijos vadovei atvykėliai atrodė malonūs, mandagūs, neįžūlūs.
Vyras ir moteris tiesiog nekliudomi dirbo savo darbą – turima įranga fiksavo rinkėjus, balsavimo kabinas, balsavimą prie urnų. Pirmininkei ši veikla jokių įtarimų nekėlė.
„Nekilo net jokių minčių, kad jie gali būti iš kokios nors nedraugiškos šalies“, – sakė A. Petrusevičienė.
Pirmininkei atrodo, kad atvykėliai net nefilmavo.
Rinkėjus atvirose balsavimo kabinose jie fotografavę pakankamai iš tolo, tad esą nieko negalėję užfiksuoti. „Taigi rinkėjai nugaromis užstojo lapus, kuriuose darė atžymas“, – sakė A. Petrusevičienė.
Atvykėliai balsavimo salėje užtruko kone pusvalandį. Jų vizitas baigėsi, kai pirmininkė atsinešė ir parodė plakatą su užrašu, kad filmuoti ir fotografuoti draudžiama.
ŠR klausė, kodėl tik praėjus kone pusvalandžiui pirmininkė vis tik atnešė ir parodė filmuoti draudžiantį ženklą.
„Aš jo nerodžiau, tik atnešiau ir pakabinau balsavimo kabinoje, kurioje tokio ženklo nebuvo“, – aiškino komisijos pirmininkė. Kelis sykius klausta, kokie ir iš kur „žurnalistai“ buvo atvykę, ji negalėjo pasakyti.
Išgirdusi ŠR korespondentės mintis apie galimas provokacijas ir atsakingų asmenų pareigą vertinti situaciją, komisijos pirmininkė, atrodo, susimąstė.
Žinia apie ŠR domėjimąsi rinkimų fiksuotojais bei jų akreditacija pasiekė komisijos narius. Tai buvo matyti iš komentarų socialiniuose tinkluose.
Komisijos nariai ŠR domėjimąsi situacija vertino įdomiai – ir pašaipia replika „rusai vėl puola?“
Ar apygardos pirmininkas melavo?
Po kurio laiko ŠR redakcija sulaukė Aušros komisijos pirmininkės A. Petrusevičienės telefono skambučio. Tai buvo pirmadienį.
„Viskas yra gerai, jie turėjo teisę“, – pranešė pirmininkė apie neatpažintus „žurnalistus“. Sakė, kad ji kalbėjusi su Sėlos vakarinės rinkimų apygardos Nr. 48 komisijos pirmininku Ž. Auštikalniu. Šis A. Petrusevičienę informavęs, kad „viskas yra gerai“. Biržuose ir Vabalninke lankęsi balsavimo fiksuotojai esą turi akreditaciją – leidimą dirbti Seimo rinkimų stebėjimo ir fiksavimo procese. Tą R. Aukštikalniui esą patvirtinusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Šia žinia A. Petrusevičienė pasidalijo ir su apylinkės komisijos nariais.
Antradienį ŠR skambino R. Aukštikalniui ir klausė, ką jis iš VRK sužinojęs apie Biržuose ir Vabalninke besilankiusių asmenų akreditaciją.
Išgirdęs klausimą apie jo pokalbį su VRK ir akreditaciją R. Aukštikalnis reagavo emocingai. Išsakęs, ką galvoja apie žiniasklaidą, pareiškė, kad jis nežinantis ir nenorintis žinoti, ką kalba Aušros komisijos pirmininkė.
„Neskambinau aš į jokią VRK!“ – rėžė R. Aukštikalnis ir nutraukė pokalbį.
„Taip, jis man sakė, kad kalbėjo su VRK, kad viskas yra suderinta“, – dar kartą antradienį patvirtino Aušros rinkimų apylinkės komisijos pirmininkė A. Petrusevičienė.
VRK klausimų nesulaukė, nežinomi atvykėliai akreditacijos neturėjo
Apie situaciją Sėlos vakarinėje rinkimų apygardoje ŠR kalbėjosi su VRK pirmininke Lina Petroniene. Pirmininkė pažadėjo išsiaiškinti, ar VRK buvo suteikusi akreditaciją kokiai nors užsienio kompanijai.
ŠR sulaukė atsakymo iš VRK patarėjos / atstovės spaudai Indrės Ramanavičienės.
Pasak patarėjos, VRK sulaukia prašymų iš redakcijų dėl leidimų dalyvauti rinkimų procese. Redakcijos ar žiniasklaidos kompanijos informuoja ir apie naujus žurnalistus, pateikia jų duomenis dėl akreditacijos.
„Prieš šiuos rinkimus jokių prašymų dėl akreditacijos VRK negavo“, – pranešė I. Ramanavičienė.
VRK patarėja / atstovė spaudai taip pat akcentavo, kad nepažįstami asmenys nei filmuoti, nei fotografuoti rinkimų apylinkių patalpose neturi teisės.
„Tai yra pažeidimas“, – sakė patarėja. Kaip reikia tokiu atveju elgtis, privalantys žinoti ne tik rinkimų apygardų, apylinkių komisijų pirmininkai, bet ir nariai. Dėl to vykstantys mokymai, o iškilus abejonėms privalu kreiptis į VRK.
„Šį kartą jokių klausimų nesulaukėme. Apie situaciją pirmą kartą išgirdome iš jūsų“, – sakė VRK patarėja I. Ramanavičienė.
