„Sveiki, draugai ir pažįstami. Noriu pareklamuoti mūsų draugo labai gražią idėją „Sėmkų lauks“. Jį galite rasti prie Balio Sruogos gimtinės (sodybos) važiuojant Vabalninko link. Galėsite nusipirkti ir gėlytę už porą euriukų. Taip pat būtinai nepamirškit nusifotografuoti. Jau dabar gražu, vėliau bus dar gražiau“. Ką darytumėt paskaitę tokį šiltą kvietimą? Aš neatsispyriau, nuvažiavau. Nuvažiuokit ir jūs.
Važiuojant nuo Biržų Vabalninko link, prie posūkio į Balio Sruogos sodybą, yra nuoroda „Sėmkų lauks“. Pasižvalgius aplink tų saulėgrąžų lyg ir nematyti. Kaip sako „Sėmkų lauko“ šeimininkas jaunas ūkininkas Kintas Marinskas, šis laukas yra toliau nuo pagrindinio kelio, todėl nuoroda buvo reikalinga.
Pati saulėgrąžų oazės vieta šalia Balio Sruogos sodybos pasirinkta neatsitiktinai. Kintas nuo vaikystės susijęs su šia vietove. Ir dabar šią sodybą „daboja“, medžius tvarko, apie lauką aplinką sutvarkė, kad būtų gražiau į Baibokus važiuoti. Balio Sruogos sodyboje neseniai buvo restauruota klėtis, tai šalia esantis saulės spalvomis bepražystantis saulėgrąžų laukas – tarsi papildomas papuošimas sodybai.
Apie idėjos gimimą, draugus ir pagalbininkus
„Pradžia buvo praeitais metais. Auginau tarpinius pasėlius, ir jų mišinyje buvo saulėgrąžų. Man tas augalas labai patiko. Gražu. Nu, sakau, aš auginsiu jas. Kokį laukelį. Visą auginimo technologiją pats susižinojau, stengiausi, kad laukas būtų švarus, nežolėtas. Auginau taip, kad būtų super. Ne vien tik kaip tarpinis pasėlis, bet kaip laukas, kuriuo galėtų ir kiti pasigrožėti, žiedų įsigyti ir nusifotografuoti tarp saulėgrąžų. O ir žmonai Dovilei, auginančiai dukrytę, būtų ir hobis, ir užsiėmimas“, – pasakoja ūkininkas Kintas.
Neapsieita be pažįstamų ir draugų pagalbos. Medinę nuorodą išdrožė buvęs Kratiškių pagrindinės mokyklos ūkvedys, medžio darbų mokytojas Vytautas Indriulėnas. Kitas auksarankis meistras Arnas Bitinas padėjo ženklus pastatyti. Informacinį ženklą prie lauko gamino pats Kintas.
Kad lankytojai nemindžiotų lauko kur papuola, padarė takelį. Jį rūpestingai pjuvenomis pabarstė, kad saulėgrąžų mylėtojai batų neišsiteptų. O kad atvykėliai visą saulėgrąžų grožį pamatytų, lauko vidury įrengė rampą pasilypėjimui.
Dovana – saulės kupinas žiedas
Mintį pardavinėti saulėgrąžų žiedus taip pat padiktavo gyvenimiška situacija.
Kai gimė dukrytė, Kintas žmonai pirko gėlių puokštę. O joje buvo saulėgrąža. Po šio įvyko saulėgrąžos galutinai Kintą „užkabino“. Augalas toks šviesus, jaunatviškas. Jei jau parduotuvėje yra saulėgrąžų, tai kodėl nepabandžius iš savo lauko žiedų parduoti? Netradiciškai.
Pirkėjas pats nusikerpa patikusį žiedą, o pinigus į dėžutę įmeta.
Ta idėja parsivežta iš kitų šalių, kur žmonės tokiu principu prekiauja.
Pačiam šeimininkui bedirbant meniška siela atsivėrė. Dar yra idėjų ir šiems metams, o kitiems metams dar daugiau jų prigalvota. Idėjų palaikytoja ir bendraautorė yra žmona Dovilė.
„Jeigu tas idėjas įgyvendinti pavyks, tęsim tuos darbus, nepavyks, irgi tęsim“, – sako Kintas. O tai rodo, kad jaunam ūkininkui optimizmo nestinga.
