Užtvankų priežiūra patuštins Savivaldybės biudžetą, bet jų ardyti neketinama.
Lietuvoje yra apie 1,3 tūkst. užtvankų ar jų likučių. Trečdalio jų būklė yra prasta, netrūksta ir tokių, kurios nekuria jokios socialinės ar ekonominės naudos ir yra tik sovietmetį menantys griuvėsiai.
Pagrindinė užtvankų bėda yra ta, kad dėl jų nustojo neršti migruojančios žuvys, nyksta upių bioįvairovė, o kartais tokie statiniai kelia grėsmę vietos gyventojams.
2022 metais atlikta Lietuvoje esančių užtvankų įvertinimo studija, kurioje sakoma, kad net 37 procentai užtvankų yra blogos ir avarinės būklės. Aplinkos ministerija imasi inicijuoti šių senų, nenaudojamų ir apleistų hidrotechninių statinių griovimą.
Rajono užtvankas prižiūrės rangovai
Dauguma užtvankų priklauso savivaldybėms, todėl joms ir tenka atsakomybė už šių statinių priežiūrą ir techninę būklę.
Biržų rajone užtvankų yra sąlyginai nedaug – tik penkios. Tai Širvėnos, Ageniškio, Papilio, Gulbinų bei Kilučių ežero užtvankos.
Anot Biržų savivaldybės Žemės ūkio skyriaus inžinieriaus melioratoriaus Rimanto Šikšnio, šiais metais Biržų savivaldybė nusipirko naują paslaugą – užtvankų techninę priežiūrą. Paslaugą atliks UAB „Inžinerinis projektavimas“, jie tai daro ir kitose savivaldybėse.
„Aišku, nuo to užtvankų būklė nepagerės, tik gal įvertinimas bus labiau kvalifikuotas“, – sakė R. Šikšnys, iki šiol atlikęs rajono užtvankų priežiūrą. Anot specialisto, rangovai buvo atvykę, apžiūrėjo užtvankas ir kažkokių naujų dalykų nenustatė. Širvėnos ežero užtvankai sulinkęs šandoras, Kilučių ežero užtvankoje supuvęs medinis tiltelis – tai galima pastebėti ir plika akimi, nebūnant ekspertu.
Dabar rangovai užtvankas lankys kiekvieną mėnesį, apžiūrose ketina dalyvauti ir R. Šikšnys bei kartu kviesti tos seniūnijos seniūną. „Ši įmonė užtvankas prižiūri daugelyje šalies savivaldybių, turi didelę patirtį ir gali palyginti skirtingus hidrotechninius statinius“, – sakė R. Šikšnys.
Naujos taisyklės ir dugno žemėlapiai
Tokius pokyčius paskatino nuo šių metų sausio įsigaliojusios naujos Vandens įstatymo nuostatos bei naujos redakcijos Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašas. Šių atnaujintų dokumentų kontekste savivaldybei reikia atnaujinti Tvenkinių ar patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisykles. Pasak R. Šikšnio, Biržų savivaldybėje esančios priežiūros taisyklės buvo sudarytos pirmaisiais Nepriklausomybės metais, per prabėgusius dešimtmečius atsirado keistinų dalykų. Anot specialisto, naujuose reikalavimuose numatyta, kad turi būti atlikta batimetrija – tvenkinio dugno nuotrauka. Tai vandens telkinio gylių matavimas ir jų pažymėjimas žemėlapyje. Šią paslaugą – naujų taisyklių paruošimą bei batimetrinių žemėlapių sudarymą – Biržų savivaldybė taip pat nusipirko.
Kitas svarbus momentas, kurį turės įvertinti naujas taisykles ruošiantys specialistai, – įvertinti, ar reikalingi mūsų rajono užtvankose žuvitakiai. Šis klausimas ypač pabrėžiamas visuose Aplinkos ministerijos dokumentuose. Tai nėra pigi paslauga, laimei, mes neturime daug užtvankų. Anot R. Šikšnio, kitose savivaldybėse yra ir po 20 užtvankų, ir šių reikalavimų išpildymas tampa juntamu savivaldybės biudžetui uždaviniu.
Ar griausime užtvankas
Aplinkos ministerija kalba ir apie nereikalingų ar neprižiūrimų užtvankų ardymą.
„Jei išardytume Širvėnos ežero užtvanką, mus ne tik iš savivaldybės išvarytų, bet greičiausiai ir Biržų rajoną tektų palikti“, – juokėsi R. Šikšnys.
Anot jo, kitos užtvankos buvo statytos sovietiniais laikais, kad sukurtų laukų drėkinimui skirtus tvenkinius.
Tokia formuluotė leido gauti lėšų, nors drėkinimui buvo naudojamas tik Ageniškio tvenkinys, gal šiek tiek Kilučių ežeras.
Papilio tvenkinys, ko gero, labiausiai nepavykęs projektas – telkinys seklus, smarkiai užpelkėjęs. Tačiau užtvankos išardymas nieko gero neduotų – liktų įmirkęs ir pelkėtas plotas, kurio sukultūrinimui reikėtų nemažų investicijų.
Anot R. Šikšnio, apie užtvankų ardymą mūsų rajone negalvojama.
