Biržų rajono savivaldybės taryboje dirbantys gydytojai nepatenkinti ligoninės administracijos požiūriu į sveikatos srityje vystančios reformos procesus, galimybes ir darbuotojams reikalingą informaciją. Tokie rajono savivaldoje dalyvaujančių medikų priekaištai įstaigos vadovybei viešai nuskambėjo pirmą kartą.
Tai, ko nežinai, lengvai virsta „nesąmone“
Rugpjūčio 24 dieną vykusio Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje meras Kęstutis Knizikevičius pateikė žinių apie sveikatos įstaigų reformą, sveikatos centro kūrimą. Tokios informacijos praėjusio posėdžio metu paprašė konservatorių frakcijos pirmininkė Irutė Varzienė.
Kad informacijos trūkumą jaučia ir politikoje dalyvaujantys gydytojai, patvirtino šio posėdžio pradžioj nuskambėjusios gydytojo traumatologo Daliaus Jakubėno replikos apie reformos „nesąmones“.
Ir minėto gydytojo, ir jo kolegos Nerijaus Ubarto turimos žinios ir nuomonė apie reformos sąlygas bei finansinę naudą pasikeitė, kai meras pateikė informaciją.
Biržams numatytos milijoninės lėšos
Meras Kęstutis Knizikevičius informavo, kad sveikatos įstaigų reformos planuose Biržų pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūros grandžiai numatyta beveik 1 milijonas eurų. Jie skirti stiprinti šeimos gydytojų komandai – atvejų vadybininkams, slaugytojams ir jų padėjėjams bei kitiems specialistams.
Daugiau nei 1 milijonas numatytas ligoninės stacionarų plėtrai. Tai lėšos geriatrijos, dienos chirurgijos, vaikų ligų dienos stacionarų kūrimui.
Ligoninės konsultacinei poliklinikai – antrinio lygio specialistams (endokrinologams, chirurgams ir kt.) yra numatyti beveik 2 milijonai eurų.
Biržuose, pasak mero, atsižvelgiant į mūsų rajono statistinius rodiklius, turės atsirasti ir psichiatrijos dienos stacionaras. Jo steigimui numatyta beveik 330 tūkst. eurų.
Apie norą dalyvauti sveikatos centro kūrime jau yra pareiškusios ir trys rajone veikiančios privačios sveikatos priežiūros įstaigos – Biržų šeimos gydytojų centras, Medicinos namai ir R. Leskausko klinika.
Apie ligoninės administracijos vangumą
Socialdemokratų frakcijai priklausantis savivaldybės tarybos narys gydytojas chirurgas Nerijus Ubartas dėkojo merui ir sakė abejojantis, ar ligoninės administracija turinti tokios informacijos apie reformą.
„Manau, kad jie tokią informaciją realiai gavo, tačiau nėra jokio susirinkimo, jokio dalijimosi apie tai, kas jau daroma ta tema, kokia mūsų (įstaigos – red.) vizija iš tikrųjų“, – kalbėjo pirmą kadenciją į tarybą išrinktas gydytojas N. Ubartas. Jis sakė „dedantis didelį minusą“ ligoninės administracijai, nes įstaigos darbuotojai nežinantys apie reformos eigą nieko, išskyrus tai, ką patiems pavyksta išgirsti ar pateikiama mero.
„Mūsų administracija labai vangiai į šį dalyką atsižvelgia“, – kalbėjo N. Ubartas apie reformos eigą ir ją lydinčius pertvarkymus.
„Baisinės“ lėšos, nežinia ir „raudona lemputė“
Kolegą N. Ubartą palaikė bendrapartietis D. Jakubėnas. „Labai ačiū merui už pateiktą šitą reformos piniginę išraišką. Manau, baisingos lėšos metamos. Dabar pas mus kažkas vyksta – kažkas griaunama, kažkas statoma savom jėgom, savi statybininkai… Kažkaip keistai atrodo… Kažkur kažkas vyksta – tik niekas nežino, kas“, – kalbėjo D. Jakubėnas.
Mero K. Knizikevičiaus įdirbį bei žinias rengiantis sveikatos įstaigų reformai įvertinusi kartu su juo komandoje dirbusi administracijos direktorė I. Varzienė dar sykį akcentavo informacijos trūkumą.
„Reziume būtų tokia – du gydytojai iš ligoninės sako, kad tos informacijos nepakanka. Tai, mere, yra rimtai deganti raudona lemputė“, – mero dėmesį į ligoninės vadovybės ir personalo santykių reikalus atkreipė I. Varzienė.
Gydytojas N. Ubartas patikslino, kad toji „raudona lemputė“ dega ne merui. Anot jo, ligoninės direktorius į reformą „šiek tiek pro pirštus žiūrintis“, nes neinformuoja įstaigos personalo.
„Direktorius per mažai yra įsitraukęs į šią veiklą“, – konstatavo tarybos narys N. Ubartas apie ligoninės vadovo poziciją nepateikiant personalui informacijos.
Gydytojas mano ir tai, kad iš 500 eurų gaunančių ligoninės darbuotojų reikalaujama atlikti labai daug – netgi dalykų, „kurie neturėtų būti atliekami turint tokius kvalifikacinius sugebėjimus“.
Kokius „dalykus“ turėjo mintyse gydytojas, politikai neklausė.
Už įstaigų vadovų veiklą atsakingas meras K. Knizikevičius žadėjo atsižvelgti į gydytojų išsakytas pastabas.
