Klubo „Senjorų arbatėlė“ pirmoji pavasarinė sueiga kovo 2 d. nebuvo tokia, kokiai ruoštasi. Ir jos eigą, ir iš dalies nuotaiką pakoregavo ką tik prasidėję įvykiai Ukrainoje.
Susirinkimo pradžiai toną davė renginio vedėja vyresnioji bibliotekininkė Rita Venskūnienė, pasiūliusi tylos minute pagerbti žuvusius kovotojus už Ukrainos laisvę. Ji perskaitė XIX a. Ukrainos poeto Taraso Ševčenkos eilėraštį „Vyšnių sodas prie trobelės“, išverstą į lietuvių kalbą. Klubo prezidentas Manfredas Bridžius originalo kalba paskaitė Ukrainos žurnalistės, savanorės, Druskininkų poetinio rudens dalyvės, jaunos kartos poetės Olenos Herasymiuk eilėraštį „Clid nače“.
Klubo sveikatos ministrė Aldona Latonienė kalbėjo apie brandaus amžiaus žmonių sveikatos stiprinimą natūraliomis priemonėmis, apie fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą. Jos mintis teoriškai ir praktiškai pratęsė Biržų Trečiojo amžiaus universiteto administratorė ir Sveikatos fakulteto dekanė Valerija Vaitaitienė. Ji papasakojo, jog prieš 15 m. įkurta organizacija siekia, kad jos veikloje dalyvaujantys žmonės būtų fiziškai aktyvūs, turtėtų dvasiškai. „Judėjimas per sportą, kultūrą, meną – tarsi ramybės eliksyras, padedantis lengviau išgyventi praradimus, baimes, nuoskaudas“, – susirinkusiems pasveikinti pavasario šviesos kalbėjo veikli moteris ir linkėjo draugystės, partnerystės, bendruomeniškumo. Jos žodžiai nuskambėjo ne tuščiai. Valerija organizavo fizinius pratimus sėdint, paskatino juos daryti kasdien, mankštintis, judėti, pakvietė į treniruotes.
Renginio prelegentė gydytoja Austra Mačionienė pasakojo apie sveiką gyvenimo būdą, linkėjo, „kad būtų šviesi galva ir kritiškas mąstymas“, siūlė nepasiduoti abejotinai sveikatinimo priemonių reklamai, kritiškai vertinti savo mitybos, judėjimo įpročius, juos atnaujinti ir nuolat puoselėti, neapleisti, atsižvelgti į amžių ir sveikatos poreikius bei galimybes. Plačiame pasisakyme daktarė pateikė daug naudingų patarimų, priminė primirštus dalykus, atsakė į klubo narių ir svečių klausimus.
Nūdienos temai labai tiko šokių mokytojos Vidos Kastanauskaitės pasakymas, kad šiuo metu ant svarstyklių vienos lėkštelės – nerimas ir baimė, o ant kitos – džiaugsmas. Kad brandžiame amžiuje pirmoji lėkštelė per daug nenusvirtų žemyn ir dėl to neprisimestų senatvinių ligų, reikia judėjimo, nes per jį daug impulsų eina į smegenis, gerėja orientavimasis erdvėje, pusiausvyros išlaikymas, nuotaika, informacijos imlumas. Dalyviai sužinojo, kad šokti galima sėdint, o būnant vienam šalia kito sklido vidinė šiluma, stiprinanti bendrystės, gerumo, vitališkumo jausmus. Juos dar labiau nuspalvino linksmų ir kūrybingų moterų iš Šiekštininkų pasipasakojimai, pamokymai ir jų savos gamybos „gastinčius“ (lauktuvės). Klubo kultūros ministrės Eugenijos Vosylienės klevų sula suvilgė kiekvieno dalyvio lūpas ir tarsi paliudijo atėjusį pavasarį, atnešusį naujų jėgų, tikėjimo ir pasitikėjimo, stiprinantį vienybės, brolystės, pergalės viltį.
Praėjusiais amžiais sakydavo: „Kai žvanga ginklai, mūzos tyli“. Tačiau šiandien, moderniajame amžiuje, ši romėnų patarlė turi kitokią prasmę, nes visuotinai neramiu laikotarpiu menas, literatūra, sportas tampa ir terapija, ir ginklu. Kaip sakė Rita, dabar svarbu įmanomais būdais išlaikyti vidinę stiprybę, puoselėti vidinį optimizmą.
