Šešiasdešimtąją dieną po Velykų, ketvirtadienį, katalikų bažnyčios tikintieji švenčia Devintines – Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventę. Šiais laikais ši iškilmė dažnai nukeliama į sekmadienį, tačiau Skaistkalnėje (Latvija) ši tarptautinė liturginė iškilmė visuomet vyksta ketvirtadienį. Tradicijos keisti neplanuojama.
Užvakar Lietuvos ir Latvijos vėliavos, kaip jau įprasta tokią dieną, plevėsavo dviejų kaimyninių šalių pasienyje – eucharistinė procesija, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Latvijos tikintieji, iš Germaniškio (Biržų r.) pajudėjo į Skaistkalnės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Pakilios nuotaikos, giesmių ir pučiamųjų instrumentų melodijų į priekį vedami žmonės atrodė pakylėti virš kasdienybės. Pakelyje procesijos dalyvių laukė keturios stotelės, kuriose Dievo žodis buvo skelbiamas lietuvių ir latvių kalbomis.
Po iškilmingos Švč. Sakramento adoracijos, po ištraukų iš keturių evangelijų skaitymo tikinčiųjų laukė Šv. Mišios lietuvių ir latvių kalbomis. Maldininkus sveikino lietuvių ir latvių dvasininkai. Tikintiesiems buvo priminta, jog „Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų.“ (Įst 8,3) Iškilmės dalyviams pamokslavęs Pandėlio (Rokiškio r.) Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios klebonas Albertas Kasperavičius kalbėjo, jog lygiai taip pat, kaip pradžioje, taip ir dabar „Viešpats nori keliauti kartu su mumis ir visai nesvarbu, ar mes gyvenimo kasdienybėje Jį atpažįstame, ar ne, Dievas mus tyliai, švelniai lydi. Tai galime vadinti didžiausiu gyvenimo džiaugsmu, nes suprantame, kad Viešpats lydės ir ateityje.“
Skaistkalnės bažnyčios, klebonas kunigas Andreas Medinš po Šv. Mišių sakė, jog Devintinės miestelyje yra labai sena, gilias tradicijas turinti šventė. Eucharistinė procesija senais laikais, pasak kun. A. Medinš, vykdavo visą dieną, žmonės melsdamiesi keliaudavo laukais ir keliais. Sovietmečiu šventė vykdavo tik bažnyčios teritorijoje, išeiti už šventoves ribų buvo draudžiama. Atkūrus nepriklausomybę, buvo sugrąžintos šimtmečius gyvavusios tradicijos, vėl imta eiti aplink miestelį, netgi viena stotelė imta rengti Lietuvos pasienyje. „Upė mus išskiria, bet tiltas mus sujungia. Esu labai laimingas, kad galime kartu melstis“, – „Šiaurės rytams“ džiaugėsi kunigas Andreas Medinš. Jis gerų žodžių negailėjo ir iškilmėje dalyvavusiam Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonui kunigui Jonui Morkvėnui, su kuriuo kartu gali dalyvauti šventėse, kuriose žmones jungia dieviškoji meilė ir tikėjimas. Dvasininkas išsakė padėkos žodžius ir šįmet Devintinių Šv. Mišiose giedojusiam Biržų katalikų bažnyčios chorui.
