Gabiam žmogui paprastai sekasi daug dalykų. Meilūnų kaime gyvenanti Sandra Bieliauskienė, žinoma kaip kraštotyrininkė ir bibliotekininkė, jau ima garsėti kaip arbūzų augintoja. Be to, jos sodybą puošia daugiau nei šimtas jurginų kelmų.
Šiais metais, kai daugelis skundžiasi prastu arbūzų derliumi, Sandrai juos iš lauko teko vežti traktoriaus priekaba. Nors šią kultūrą S. Bieliauskienė augina tik kelerius metus, rezultatai tiesiog puikūs.
Moteris pirmiausia sudaigina arbūzų daigus, paskui juos persodina į laukuose esantį daržą. „Skaičiau facebook paskyroje atsiliepimus, kad daug kam šiais metais arbūzai neužaugo. Aš manau, kad man padėjo ant dirvos paklota juoda agrodanga. Joje prapjoviau skyles ir ten pasodinau daigus. Juoda danga traukia šilumą, šildo dirvą, nes arbūzams reikia šilumos. Drėgmės jiems daug nereikia, aš jų specialiai nelaisčiau, užteko tiek, kiek gavo natūraliai. Viena moteris kaime bandė auginti paklojus paprastą plastikinę plėvelę. Kai lietus palijo, visi arbūzai plūduriavo lyg vandenyne. O agrodanga laidi vandeniui, aš ją naudoju storesnę, panašią į maišinį audeklą. Labai pasiteisino toks sprendimas. Kitas dalykas, agrodanga neleidžia augti piktžolėms. Arbūzai labai nemėgsta, kai apie juos ravi ir kilnoji jų virkščias, jie, kaip ir visi storuliai, mėgsta ramybę. Svarbiausia, kad pakaktų šilumos“, – savo patirtimi dalinosi ponia Sandra.
Moteris sakė, jog šiais metais pasodino įvairių veislių arbūzų sodinukus, tačiau geriausiai, kaip ir ankstesniais metais, užaugo lietuviškos veislės „Kiemintai“ vaisiai. Jos nuomone, ši veislė geriausiai pritaikyta prie lietuviškų gamtos sąlygų.
Iš laukų derlių į namus traktoriumi vežė Sandros vyras. „Reikia atsargiai juos krauti ir vežti, nes jei nukris, tai ir perskils. Sukrovėme juos namuose kieme, pilną pavėsinę arbūzų pridėjome.
Ruošiamės važiuoti su arbūzais savaitgalį į Vabalninką, į Derliaus šventę.
Ir žinutės užplūdo su prašymais parduoti ne tik valgymui, bet ir sėkloms“, – paklausta, kur dės derlių, sakė ponia Sandra.
Kitas moters pomėgis – jurginai. S. Bieliauskienė sakė auginanti gal per šimtą jurginų kelmų, šias gėles augina jau per 30 metų. Anot moters, jurginai augo ir mamos, ir močiutės darželiuose, bet tada nebuvo tokios šių gėlių rūšių įvairovės. Dabar galima įsigyti pačių įvairiausių veislių. Gaila, kad praslinkusios šalnos jau šiek tiek palietė šių puošnių ir spalvingų gėlių žiedus.
Gėlės iš kiemo persikėlė į daržą, nes čia tiesiog nebėra vietos. „Darbo prie jų daug, o jurginų gumbus iš lauko teks irgi traktoriumi vežti. Ir sodinti traktoriumi į daržą vežu. Geriausia man juos darže auginti, nes jurginai mėgsta kasmet augti vis naujoje vietoje. Gumbus per žiemą saugome rūsyje, tai jų ten daugiau būna nei bulvių. Kuo puošnesnė išvesta veislė, tuo jautresnis saugojimo sąlygoms yra jos gumbas“, – pasakojo S. Bieliauskienė.
Moters kiemą puošia ir įvairių rūšių bei spalvų bijūnai, jiems taip pat reikia priežiūros ir dėmesio.
