Antradienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su komanda lankėsi Pasvalyje, kur susitiko su Panevėžio regiono savivaldybių merais, administracijų vadovais. Susitikime dalyvavo ir Biržų savivaldybės meras Vytas Jareckas bei administracijos direktorė Irutė Varzienė.
„Pas mus per tarybos posėdžius šitoje pusėje sėdi opozicija, o šitoje – pozicija“, – rodė susitikimui skirtą posėdžių salę Pasvalio savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas. „Mes sėdėsime pozicijos pusėje“, – nusprendė I. Varzienė. „Tai kad dabar negali žinoti. Tuoj rinkimai, neaišku, kurioje pusėje gali tekti atsisėsti“, – linksmai pastebėjo Rokiškio mero pavaduotojas Tadas Barauskas.
Ministrė A. Bilotaitė sakė norinti su regiono vietos valdžios atstovais aptarti tris svarbius klausimus – civilinės saugos būklę ir jos pajėgų stiprinimą, regionų plėtros programą ir ruošiamą valstybės tarnybos pertvarkymą.
Civilinė sauga
Anot ministrės, ilgus ramaus gyvenimo metus į civilinę saugą nebuvo kreipiamas reikiamas dėmesys. Jei prieš tris dešimtmečius šalyje buvo per 1000 civilinės saugos specialistų, tai dabar jų liko apie 100. Pasak A. Bilotaitės, formaliai tokie specialistai dirba visose savivaldybėse bei Civilinės saugos departamente, tačiau šiai sričiai skiriami tiek materialiniai, tiek žmogiškieji ištekliai yra nepakankami. Vidaus reikalų ministerija netrukus pristatys naują civilinės saugos koncepciją. Ten bus kalbama apie galimas grėsmes, jų identifikavimą. Anot ministrės, visuomenei reikia ramumo, žinojimo, kaip elgtis, kokių veiksmų imtis vieno ar kito pavojaus atveju. Dabar svarstomas naujas krizių valdymo modelis, savivaldybėse turėtų atsirasti nauji žmonės – civilinės saugos parengties pareigūnai. Jų veikla būtų finansuojama ministerijos lėšomis. Visi šie pokyčiai, anot ministrės, tai karo Ukrainoje pamokos.
Regionų plėtra
Pasak ministrės, nauju 2021-2027 metų laikotarpiu į regionų plėtrą numatoma investuoti apie 1,6 mlrd. eurų ES fondų lėšų, tai rekordinis dydis. Panevėžio regionui tektų 170 mln. eurų investicijų. Plačiąja prasme šios lėšos skirtos išlyginti netolygią regionų ekonominę plėtrą ir augimo potencialą, sumažinti atskiriems regionams būdingą didesnę skurdo ir socialinės atskirties riziką, sukurti tvaresnę aplinką, didinančią regionų patrauklumą.
Kita naujovė – regioninių investicijų planavimo pokyčiai. Anot A. Bilotaitės, nauja planavimo tvarka leis regioninės plėtros taryboms ir savivaldybėms žymiai daugiau savarankiškai spręsti, kokiems projektams ir sritims tikslingiausia panaudoti gaunamas lėšas.
„Matau, visi merai šypsosi. Nejaugi mes galėsime patys kažką nuspręsti?“ – kiek ironiškai replikavo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė pristatė regioninės plėtros investicijų programos pagrindinius principus, ministerijų deleguojamas lėšas ir pagrindines galimas investavimo sritis.
Ji pabrėžė, kad Europos komisija lėšų skyrimo programą patvirtino, dabar reikalingi žingsniai ir pasiūlymai iš regionų pusės.
Kad regionuose lėšas paskirstyti bus nelengva, aišku tapo ir šiame trumpame aptarime. Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas iškart suabejojo, ar teisinga, kad regioninės plėtros taryboje lygiomis teisėmis dalyvauja ir lėšas gauna Panevėžio miesto savivaldybė, nors jiems yra skiriamos papildomos tikslinės lėšos miesto plėtrai. Susikirto ir I. Varzienės bei P. Žagunio nuomonės dėl naujai siūlomos funkcinių zonų plėtros (funkcinė zona – dviejų ar daugiau savivaldybių tarybų bendru sutarimu formuojama vientisa teritorija, skirta viešosioms paslaugoms bendrai teikti ir (arba) esamos ar būsimos viešosios infrastruktūros objektams bendrai steigti ir naudoti). Akivaizdu, kad investicijų antklodę regioninės plėtros taryboje kiekviena savivaldybė temps į savo pusę, ir susitarti tikrai nebus lengva. Į klausimą, ar Biržų, Pasvalio ir Rokiškio rajonams, kaip pasienio savivaldybėms, turinčioms specifinių su tuo susijusių problemų, yra skiriamas papildomas dėmesys, ministrė A. Bilotaitė atsakė, jog šiame regionų plėtros plane į tai nėra atsižvelgiama. Anot A. Bilotaitės, apie tai ministerijoje diskutuojama, tačiau konkrečių sprendimų ar siūlymų dar nėra.
Valstybės tarnybos pertvarka
Ministrė daug laiko paskyrė diskusijai apie ruošiamą valstybės tarnybos pertvarką. Anot A. Bilotaitės, būta daug bandymų kažką keisti, tačiau esminių pokyčių nebuvo, apsiribota kosmetiniais pakeitimais.
Kad padėtis nekokia, liudija konkursai į valstybės tarnautojo vietą. Pusė jų neįvyksta, nes niekas į juos neateina. Į vadovų pozicijas neįvyksta apie 40 procentų konkursų. Iš to kyla dvi problemos – gyventojai negauna viešųjų paslaugų, o dirbantys valstybės tarnyboje žmonės irgi yra nepatenkinti savo padėtimi.
Ministrė kalbėjo apie numatomą valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reformą, kuri leistų sumažinti skirtumą tarp privataus sektoriaus ir valstybės siūlomo darbo užmokesčio. Baziniu dydžiu čia siūloma laikyti vidutinį darbo užmokestį. Nauja atlyginimų politika padarytų valstybės tarnybą patrauklesnę jaunimui, kvalifikuotiems specialistams. Daugiau teisių materialiniam skatinimui būtų suteikta vadovams, atlygis būtų orientuotas ne į proceso vyksmą, o į rezultatą. Taip pat siūloma šiek tiek decentralizuoti tarnautojų atrankos procesą, pasirenkant specialistą daugiau lemtų vadovo sprendimas. A. Bilotaitė kalbėjo ir valstybės vadovų korpuso valdymą, kad turintys didelę patirtį, kompetencijas ir žinias viešojo sektoriaus vadovai pasibaigus kadencijai nepasitrauktų iš valstybės tarnybos, nes į jų ruošimą ir mokymą buvo daug investuota.
Anot A. Bilotaitės, paskutinių metų krizinės situacijos parodė, kad stipri valstybės tarnyba yra valstybės stuburas, į kurį viskas remiasi.
Ministrė pažymėjo, kad visos pertvarkos numatomos kitoje kadencijoje, todėl nereikia laukti pokyčių nuo Naujųjų metų.
Dauguma susirinkusių merų, tarp jų ir V. Jareckas, sakė pritariantys valstybės tarnybos pertvarkymo koncepcijoje išdėstytoms mintims.
