Apie sveikatos reformos grimasas bei rajono valdžios pastangas šioje neapibrėžtų vertinimo kriterijų ir konkurencijos mėsmalėje ŠR kalbino Biržų savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkę Irutę Varzienę.
Žiniasklaidoje viena paskui kitą skelbiamos neva naujienos apie staiga iškilusias grėsmes Biržų ligoninės Reanimacijos skyriui. Nors dar visai neseniai, praėjusią valdžios kadenciją, žinojome, kad pastangos dėl ligoninės stacionaraus Chirurgijos skyriaus išsaugojimo buvo rezultatyvios. Biržams pavyko gauti pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų, per kurį būtų vertinamas skyriaus gyvybingumas. Tą rodytų atliekamų operacijų skaičius. Ir kol veiks stacionarus Chirurgijos skyrius, privalo būti ir Reanimacijos skyrius.
Nutilus kalboms apie stacionarioms chirurgijos paslaugoms iškilusį pavojų staiga spaudoje vėl skelbiamas ligoninės marinimo scenarijus. O ligoninę, kaip ir pacientą, paprasčiausia numarinti „atjungus žarnelę“ – t. y. panaikinus Reanimacijos skyrių. Fiziniu „žarnelės atjungimu“ vietiniams politikams, atsidūrusiems ligoninėje, kadaise viešai grasino įstaigai palankaus balsavimo reikalavęs tarybos narys gydytojas. Dabar tokiu likimu pačią ligoninę gąsdina aukštesnio lygmens politikai, priimantys savo rajonams naudingus sprendimus.
Tokia situacija labai naudinga valdžios permainų laukiantiems artėjančių rinkimų dalyviams bei neramumus ir nepasitikėjimą valstybe kurstantiems asmenims.
Sveikatos reformos architektai
– Savivaldybės taryboje esate nuo 2003 metų. Nuo 2011 iki 2015 metų buvote mere, paskui iki 2019-ųjų vicemere, o vėliau – nuo 2021 iki 2023 metų Savivaldybės administracijos direktore. Kada prasidėjo kalbos apie sveikatos įstaigų reformą?
– Informacija apie sveikatos įstaigų reformą pirmą kartą pasklido bene 2009 metais, paskui vis kartojosi įvairūs pertvarkos modeliai.
– Šitos „pertvarkos“ ankstyvieji vaisiai Biržuose buvo nutaikyti į vaikus. Pirmiausias iš jų – uždarytas Akušerinis gimdymo skyrius, paskui – nebeliko ir Vaikų ligų skyriaus. 2008 metais portalas TV3 rašė apie Akušerijos skyriaus uždarymą: „Biržų rajono gimdyvių gerovės negynė ir ligoninės vadovas Nikolajus Jeloza. Jis tikina, kad ligoninėje nesant gydytojo neonatologo gimdyvės ir naujagimiai negalės būti saugūs… Ligoninei trūksta patalpų Reanimacijos skyriaus plėtrai, todėl Akušerijos skyriaus uždarymas padėtų išspręsti patalpų problemą“.
Priminkite, kas buvo žadama Biržams, kad uždarytų Akušerinį gimdymo skyrių.
– Manau, kad mainais už tai, kad būtų uždarytas Akušerinis gimdymo skyrius, Biržai gavo lėšų Priėmimo ir Reanimacijos skyrių renovacijai. Tokia kaina, o ne kai kurių buvusių Seimo narių „valstiečių“ nuopelnas, kuriuo dabar giriamasi.
– Kokia partija buvo pirmosiose sveikatos apsaugos reformos architektų eilėse?
– Per 2016 – 2019 metus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir tuometis sveikatos apsaugos ministras, „valstietis“ Aurelijus Veryga buvo rimtai nusiteikę reformuoti sveikatos sistemą iš esmės. Visuomenės, medikų bendruomenės, opozicijos ir net politikos bendražygių kritika buvo negailestinga. Nė kiek ne mažesnė negu dabar. Reformos iniciatorių pasiūlymai LR Seime teikti 2018 m., 2019 m., bet jie sužlugo. Karščiausia tema, be abejo, buvo rajono ligoninių likimas, pasirodė net ligoninių „mirtininkių“ sąrašai (tų rajonų, kuriuose gyvena mažiau nei 20 tūkst. gyventojų). Biržų ligoninės tame sąraše nebuvo, apsidžiaugėme. Neilgam.
– Tai kas iškėlė kardą virš skalpeliais ginkluoto Chirurgijos skyriaus?
– 2017 metų rugsėjo 15 dieną ministras A. Veryga lankėsi Biržų sveikatos priežiūros įstaigose – poliklinikoje ir ligoninėje. Ministrą lydėjo LR Seimo nariai Viktoras Rinkevičius ir Audrys Šimas. Teko dalyvauti, nes kaip vicemerė kuravau sveikatos apsaugos sritį. Taigi, atsakingai sakau, kad p. A. Veryga siūlė Biržų ligoninei ateitį be chirurgijos stacionaro – didinti slaugos lovų skaičių ir stiprinti skubiosios pagalbos skyrių. Suabejojus, ar tikrai dėl SKUBIOS pagalbos pacientai į Biržus bus vežami iš Rokiškio, Kupiškio ar Pasvalio (?!), ministras atsakė, kad reputaciją reikia susikurti (tik mintis, ne citata). Iš esmės tai ta pati reformos kryptis, kuri siūloma ir dabar.
– Keičiasi valdžia – keičiasi ir stiprinamų ligoninių sąrašas.
– Manau, kad sukurti planai liko, nes juos kūrė ministerijos specialistai, konsultantai. Pats A. Veryga 2019 m. teigė, kad, sužlugus vienam balsavimui Seime, jis rajono ligoninių optimizuoti daugiau nebesiūlys: „Iš tiesų, šiais pasiūlymais neteikiau rajoninių ligoninių tinklo peržiūros. Dabar tiesiog ne tas laikas tokiems klausimams. Dabar tiesiog ne tas laikas <…> dar ir atsižvelgiant į artėjančius savivaldos rinkimus“ („Verslo žinios“, 2019 01 12). Taigi, jautriausios temos politizavimas – iš pirmų lūpų. Akivaizdu, kad kovoje dėl reformos, apsikeitus vietomis apkasuose, patys jos autoriai imasi kritikos. Ir tai žiauriai apmaudu: kai lemia ne logika, ne argumentai, faktai ir skaičiai, o ydingi politinės kovos dėsniai. Prie stiprinamų ligoninių nebuvo nei Pasvalio, nei Jonavos. Dabar yra. Kažin kodėl?
– Tai gal daug nedvejojant atsakymas būtų toks: netoli Panevėžio esantį Pasvalį globoja Seime įtakingas konservatorius, o Kauno pašonėje Jonavą – ne mažiau įtakingas visai savivaldybių asociacijai vadovavęs socialdemokratas?
– Tai gal nebūtini ir komentarai.
– Ir vėl klausimas iš praeities – apie ketinimą jungti įstaigas. Regis, tai buvo Jūsų vicemerystės laikas?
– Dar p. A. Verygos vadovaujama ministerija buvo pasiryžusi sujungti Biržų ligoninę ir polikliniką. Tai atrodė kaip pirmas žingsnis reorganizacijos link. Važiavome į SAM Biržų įstaigų ginti (Nikolajus Jeloza, Leonidas Sologubovas, Zita Marcinkevičiūtė ir aš). Po to jie iš ministerijos atvažiavo į Biržus. Pavyko įtikinti, pravertė ir oratorystės pagrindai (nors kai kam tai vis kliūna, bet derybose tai labai svarbu). Dar kartą buvome ministerijoje dėl kompiuterinio tomografo, greitosios pagalbos automobilių. Pastaruosius automobilius, kaip žadėjo, nupirko centralizuotai, o tomografo pirkti neleido, nes kaimyninėse ligoninėse (Pasvalio, Rokiškio) jie nepakankamai užimti.
Beje, ir dabartinio tomografo įsigijimą teko iš mirties taško pajudinti: tik suradus konsultantą, ligoninei su Savivaldybės pagalba tinkamai užpildžius paraišką ir t. t., leidimas buvo gautas.
Ir dėl pereinamojo reformos laikotarpio iki 2025 m. reikėjo pastangų. Tiesa, 2021-2022 m. Biržų valdančioji koalicija ir visa taryba sutartinai priėmė sprendimus, stiprinančius Biržų sveikatos įstaigų veiklą.
2021 m. spalio 15 dieną Savivaldybės vadovų prašymu Seimo narys Matas Maldeikis organizavo susitikimą – diskusiją Seime. Dalyvavo įvairių frakcijų atstovai: M. Maldeikis, J. Sejonienė, A. Matulas, L. Slušnys, A. Sysas, V. Valkiūnas. Iš Biržų buvo meras Vytas Jareckas, ligoninės direktorius Petras Bimba ir aš.
Pokalbis buvo atviras ir aštrus, bet rezultatyvus. Aštriausia tema – chirurginio stacionaraus skyriaus išsaugojimas. Pavyko susitarti, kad bus svarstoma pereinamojo laikotarpio iki 2025 m. galimybė, o po to daug priklausys nuo realių ligoninės rezultatų (operacijų skaičiaus, gydytojų komandos, aparatūros). Vėliau šios nuostatos atsirado Sveikatos reformos dokumentuose.
Sunkiausia buvo atremti argumentą, kodėl Biržų ligoninėje atliekama mažiau operacijų negu Rokiškyje ir Pasvalyje. Buvęs savivaldybės gydytojas Kęstutis Knizikevičius puikiai žino, kiek operacijų buvo atlikta Biržuose ir kiek jų atliekama dabar. Formaliai kaimyninės ligoninės mus lenkė, o operacijų skaičius ir gydytojų kvalifikacija buvo pagrindiniai kriterijai.
– Taigi pereinamasis laikotarpis buvo įteisintas. Kas dabar nutiko, kad staiga pradėtos kurti peticijos, iškelti šūkiai: „Šalin rankas nuo reanimacijos“?
– Kaip supratau iš TV reportažo, nieko naujo neįvyko. Iš mero komentaro irgi nesupratau esmės, tik kovingą nusiteikimą. Nors tiek. Reanimacijos, intensyvios pagalbos skyriui reikalavimai buvo pateikti jau 2022 metais kovo 2 dienos ministro įsakymu. Kodėl sunerimta dabar? Galbūt todėl, kad Biržų ligoninė negali pretenduoti į ES lėšas, skirtas reanimacijos skyrių atnaujinimui? Nuo lapkričio 11 dienos iki balandžio 30 dienos tik 11 ligoninių gali pretenduoti į finansavimą (Vilniaus, Ukmergės, Druskininkų, Visagino, Kėdainių, Jonavos, Jurbarko, Klaipėdos, Mažeikių, Rokiškio ir Pasvalio).
Projekto apraše akcentuojama, kad būtent šių ligoninių reanimacijos skyriai bus pritaikyti ekstremalioms situacijoms, dideliam pacientų skaičiui vienu metu. Be abejo, padidėja tų ligoninių šansai dirbti toliau visu pajėgumu, nes atsiranda papildomas argumentas – investuoti pinigai.
Vis dėlto jau minėtame ministro įsakymo priede Nr. 1 yra pastaba (dokumento dalis): sprendimas dėl klasterinių intensyvios terapijos paslaugų teikimo pažymėtose įstaigose ir kitų ASPĮ (asmens sveikatos priežiūros įstaigų) įtraukimo į klasterį bus priimtas ne anksčiau kaip 2025 kovo 1 d.
Vienas iš svarbiausių kriterijų – reanimacijos paslaugų ir operacijų skaičius. Manau, kad pats laikas suskaičiuoti, kiek kainuotų būtini prietaisai pagal reikalavimus ir neapleisti chirurgijos. Jeigu Biržuose išliks chirurgijos stacionaras, privalės būti ir reanimacija. Neteisinu SAM sprendimų, vis dėlto manau, kad dabar svarbu ne tik išsakyti poziciją, bet ir sistemingai, nuolat, kokybiškai gydyti žmones.
– Kokia kryptimi dėl to turėtų dirbti savivaldybės politikai, ligoninės vadovybė?
– Gal ir meras turėtų sistemingai, nenutrūkstamai teikti informaciją Tarybai, gal net Savivaldybės tinklalapyje galėtų būti paryškinta būtent sveikatos reformos tema, nuolat skelbiama eiga, pokyčiai? Galbūt laikas dar kartą susitikti su SAM specialistais, LR Seimo nariais? Ir ne mandagumo pokalbio ar fotosesijai.
Ir kai prasidės rinkimų į Seimą „tos dienos“, tai vienas iš biržiečių reikalavimų ir turėtų būti – sukurti realius, pastovius sveikatos įstaigų vertinimo kriterijus ir įkainius. Kita vertus, Biržų ligoninė, norėdama išlikti konkurencinga, nuolat turi rūpintis savo reputacija, gydymo kokybe ir darbo kultūra, kad žmonės rinktųsi savus daktarus. Manau, kad ligoninės reikalais reikia rūpintis ne bangomis, o nuolat, nes bet kokiems strateginiams pertvarkymams imami kelerių ar net keliolikos metų rodikliai.
– Ir naujausias viešai mestas akmuo į SAM daržą – esą ministerija galimai jau ir pamiršo apie planą steigti Greitosios medicinos pagalbos pastotę Vabalninke…
– Kiek man žinoma, Greitosios medicinos pagalbos komandą Vabalninke suplanuota įsteigti antrajame reformos etape, dabar įsibėgėja pirmasis etapas. Tai, ko gero, aliarmuojama be reikalo. Bet, matyt, apsimoka?
