Tradiciškai per Žolinę suvirpinamas Vabalninkas savo miesto dieną šventė ketvirtąjį Velykų sekmadienį. Tą dieną skambėjo bažnyčios varpai ir šventas Mišias aukojusio kunigo Jono Tamošiūno mintys apie Jėzaus vartus – mūsų ėjimą į gyvenimą, kuris gali būti apstus suvokimo, kas esame, ką branginame ir saugome.
Tikinčiųjų širdys ir miesto vartai nuo paties ryto buvo atverti šventei – Vabalninko miesto dienai. Jos pradžia – grauduliu virpantys senųjų Deikiškių prisiminimų karoliai, varstyti susirinkusiųjų į Antano Kučo grafikos darbų parodos atidarymą Vabalninko muziejuje.
Parodos pristatyme dalyvavo iš Deikiškių kilusio A. Kučo du sūnūs. Matematikas ir parodos iniciatorius Vidimantas Kučas su žmona Hilda ir fizikas, keliautojas (Taikos žygio aplink pasaulį 1998 m. dalyvis) Sigitas Kučas su žmona Marija. Į renginį senelio tėviškėje kartu su drauge menininke Aušra Jasiukevičiūte atvyko A. Kučo anūkas – skulptorius Daumantas Kučas. Parodos atidarymo viešnia iš Vilniaus taip pat buvo dailininko brolio Alfonso dukra – mokytoja Danutė Kučaitė – Kulienė bei vietiniai Kučų giminės – Antano Kučo sesers Genovaitės Matuzevičienės dukra Genovaitė Miežienė, dailininko brolio Juozapo dukra Vanda Kučaitė su sūnaus Rimanto šeima ir A.Kučo brolio Teofilio žmona Asta Kučienė su sūnumi gimnazistu Rimantu.
Neeiliniame susitikime dalyvavo būrelis deikiškiečių, buvusių Kučų kaimynų – Alfonsas Stipinas su žmona Gražina, Jonas Manikas, Regina Vilimienė, Marytė Ruplėnienė.
Šv. Mišioms pasibaigus prie bažnyčios rikiavosi eisena, keliavusi į miesto parką. Čia išsiskleidė Vabalninko vėliava, kurią iškelti patikėta šių metų „Lino žymens“ nominantui, kultūros šviesuliui Aloyzui Januliui. Susirinkusius sveikino Biržų savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, kiti svečiai, gerų emocijų aikštę pripildė meno saviveiklininkų dainos ir šokiai.
Išvakarėse Tarptautinę šokio dieną paminėję sukosi šokėjai, o Pasaulinę gyvybės dieną būtinybę saugoti gyvastį priminė dideliu populiarumu pasižymėję Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovų organizuoti mokymai.
Kadangi sekmadienis buvo ir Tarptautinė veterinarijos diena, švelnaus dėmesio sulaukė gyvūnai bei paukščiai. Miesto parke įkurdintas alpakų, avių ir dekoratyvinių vištų ūkis priminė, kiek džiaugsmo mažiems ir dideliems jis gali suteikti.
Jaudinantis šventės ritualas – „Lino žymens“ įteikimas užtarnauto poilsio išėjusiam, tačiau iš kultūros sūkurių nesitraukiančiam artistiškajam skaitovui, aktoriui, režisieriui Aloyzui Januliui. Nuoširdūs sveikinimai skambėjo ir tiesiogiai, ir iš įrašų. Mylimam kolegai sveikinimą ir bučinius siuntė aktorė, humoristė, režisierė Violeta Mičiulienė, buvusi nominanto dėstytoja, o vėliau – festivalio „Laimingas vaikų juokas“ idėjos sumanytoja ir įgyvendinimo partnerė kraštietė režisierė Angelė Fišaraitė-Šakalienė.
Prie „Lino žiedą“ pelniusio A. Janulio rikiavosi sveikintojų eilė. Vabalninko kultūros namų meno vadovė Audronė Stapulionienė dėkojo už darbą, draugystę, žodžio laikymąsi, jautrumą. Už Pauliaus Širvio eilių skaitymo ypatingumą ir kitus gražius bei krašto kultūrai svarbius dalykus dėkojo savivaldybės tarybos narė Irutė Varzienė. Buvo išsakyta labai daug ir gerų žodžių, linkėjimų.
Buvęs Seimo narys Viktoras Rinkevičius perskaitė miesto dienai skirtą proginį bemiegės nakties kūrinį – eiles Vabalninkui. Gražiai įrėmintas kūrinys įteiktas kultūros namams, o rankraštis – bendruomenės vadovei.
„Lino žymens“ nominantas šmaikščiai dėkojo visiems, save vadinęs bendramokslės neseniai duotu vardu – „daužtu eksponatu“. Artistiškojo sūnaus įvertinimu galėjo džiaugtis senoji Emilija Janulienė, į šventę atlydėta dukters Virginijos ir jos dukters Mildos su draugu Antanu.
Saulės šviesos, gerų emocijų kupina šventinė Vabalninko miesto diena išsipildė su kaupu.
