Nors žodis „smūginis“ girdėtas nedaug kam, tačiau iš Biržų kilusiam Mindaugui Butkui tai yra vienas didžiausių gyvenimo variklių. Nuo profesionalaus futbolo prie smūginio pasukęs atletas sako tikintis, kad su šios sporto šakos komanda, viename ar kitame amplua, sudalyvaus ir olimpinėse žaidynėse.
„Pirmiausia turbūt būtų ašaros, visa pradžia pro akis prabėgtų. Saldžiau negu saldu, nes tavo auklėtiniai olimpinėse žaidynėse – tu juos auginai, juos mokei, perdavei visas tas žinias. Vėlgi, perduodi tą trispalvę, kad jie neštų ir toliau rodytų tą sporto šaką, apskritai pristatytų Lietuvą. Būtų nerealiausias jausmas“, – apie smūginį olimpinėse žaidynėse svajoja M. Butkus.
Jaunieji treneriai atneša daug naujovių
Sportas M. Butkų lydėjo visą jo gyvenimą. Ilgą laiką žaidęs futbolą, dabar jis profesionaliai žaidžia smūginį. Be to, kad sportuoja pats, jis treniruoja ir vaikus – darbuojasi Kauno futbolo akademijoje „Herojai“.
Jaunosios kartos treneriai į vaikų ugdymą įneša daug naujovių. „Jaunieji treneriai <…> įneša tikrai naujų dalykų, kitokį bendravimą su vaiku. Vaikai keičiasi, jie yra visiškai kitokie, negu buvome mes. Su tomis tendencijomis ir mes turime kartu augti ir tobulėti“, – sako pašnekovas.
Vaikus, daugybę laiko praleidžiančius prie ekranų, svarbu sudominti sportu, skatinti jų fizinį aktyvumą.
„Visa statistika rodo, kad ne tik vaikų, bet ir apskritai visų žmonių fizinis aktyvumas yra labai ryškiai sumažėjęs, ir mes jį turime kažkaip skatinti, nes tai palaiko mūsų fizinę formą, sveikatą apskritai“, – teigia pašnekovas.
Tai, ar vaikas susidomės sportu, priklauso ir nuo tėvų.
Dažniausiai tai jie vaiką atveda į sportą ir pakreipia viena ar kita linkme, supažindina su sporto šakomis.
M. Butkus, užaugęs su futbolu, mano, kad šios sporto šakos situacija Lietuvoje neatrodo prastai: „Taip, gal rezultatai nėra labai įspūdingi, bet gal dabar jie net nėra svarbūs.“
Pasak trenerio, akivaizdu, kad jaunieji Lietuvos futbolininkai yra atsidavę, pasitikintys savimi, žaidimas modernėja, taip pat atsiranda ir įvairių jaunų specialistų.
„Aš labai tikiu ir visada tikėsiu, kad Lietuvos futbolas vieną dieną bus aukštumose ir kad reitinguose mes kilsime ir būsime aukščiau, negu esame dabar“, – sako pašnekovas.
Iš futbolo į smūginį
Paties M. Butkaus sportinis kelias taip pat prasidėjo dar vaikystėje. Dėl savo meilės sportui mokyklos laikais jis išbandė daugybę sporto šakų.
„Sportas man reiškia viską, – sako M. Butkus. – Nuo mažų dienų aš gyvenau su sportu, jis mane lydi visą gyvenimą. Tuo ir gyvenu kasdien.“
Pašnekovas pasakoja, kad sportas jam padėjo augti kaip asmenybei, formavo jį kaip žmogų ir ugdė charakterį: „Sportas išugdė siekimą, kabinimąsi į tam tikrus gyvenimo dalykus. Sportas man davė labai daug.“
Biržuose užaugęs atletas vaikystėje ėjo į mokyklą, kurioje sportas buvo „aukščiau visko“.
„Esu be galo laimingas, kad turėjau tokius fizinio ugdymo mokytojus. Turėjau direktorių (Vytautą Stanulevičių – red.), kuris irgi buvo futbolo treneris. Jis buvo pirmasis mano treneris, kuris pakvietė mane sportuoti. Būtent šie žmonės įskiepijo meilę sportui“, – savo pradžią sporte prisimena M. Butkus.
Futbolo treneris akcentuoja, kad aktyvi vaikystė, nuolatinės treniruotės ir įvairios varžybos leido įgyti tam tikrų charakterio savybių. Pasak jo, sporte šios savybės yra bene svarbiausios.
Būtent charakteris ir leido M. Butkui pasiekti užsibrėžtų tikslų – su smūginio partneriu Ugniumi Lekečinsku jis dalyvavo pasaulio smūginio čempionate, vykusiame Londone. Lietuva tokiame čempionate dalyvavo pirmą kartą.
„Smūginis yra jauna sporto šaka, Lietuvoje federacija egzistuoja dvejus metus. Tai yra tarsi kelių sporto šakų mišinys, kuriame ir yra tas naujumas, modernumas, kurį mes atnešėme į Lietuvą ir bandom rodyti, kad yra nauja sporto šaka mūsų industrijoje“, – apie smūginį pasakoja M. Butkus.
Smūginis gimė JAV, o populiarėti pradėjo prieš kelerius metus. Jau yra įvykę ir du smūginio pasaulio čempionatai. Ši sporto šaka po truputį įsibėgėja tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.
Olimpinės viltys
Nors žaisti pradėjo savo malonumui, iš mėgėjo M. Butkus po truputį tapo smūginio profesionalu. Visgi kelias nebuvo lengvas, reikėjo išlieti daug prakaito ir atiduoti daug širdies.
Praėjusių metų rugsėjį M. Butkaus ir U. Lekečinsko duetas žengė didžiausią žingsnį savo smūginio karjeroje. Lietuviai Italijoje vykusiame antrame pagal pajėgumą „Didžiojo kirčio“ turnyro finaliniame etape ne tik pasidabino bronzos medaliais, bet ir pravėrė stipriausios Europoje profesionalų lygos duris.
„Jausmas tikrai nerealus. Tai, ką patyrėme Italijoje, kai iš mėgėjų lygos perėjome į profesionalų lygą, yra fantastiška. Galime pasidžiaugti, kad turime dvi poras Baltijos šalyse, kurios gali varžytis profesionaliu lygiu ir dalyvauti „Didžiojo kirčio“ turnyruose. Tai iš tikro nerealus jausmas“, – pasakoja M. Butkus.
Jis priduria, kad džiaugiasi šiuo metu visiškai atradęs save. M. Butkaus teigimu, tikslų siekimas, pradedant nuo nulio, suteikia išskirtinį jausmą: „Turbūt mes tik tuo ir gyvename, kad vieną tikslą pasiekę, išsikeliame naujų.“
Smūginis vis dar yra nauja sporto šaka, bet tiek oficialioje smūginio interneto svetainėje, tiek apskritai žiniasklaidoje galima matyti, kad šios sporto šakos atstovai siekia, kad kažkada smūginis atsidurtų ir didžiausioje scenoje – olimpinėse žaidynėse.
Svajonę sudalyvauti jose ir taip atstovauti Lietuvai turi ir M. Butkus.
Tiesa, tam, kad smūginis galėtų pretenduoti dalyvauti žaidynėse, dar reikia atlikti nemažai įvairiausių darbų bei atitikti olimpinius nuostatus.
„Tikiu, kad olimpinėse žaidynėse smūginis bus kaip parodomoji sporto šaka. Nežinau, gal ne artimiausiose olimpinėse žaidynėse, gal dar kitose. Žiūrėsime, ar pats galėsiu sužaisti, nežinau. Bet kad trenerių štabe būsiu, tai tikiu. Tikiu, kad tai įmanoma“, – sako pašnekovas.
LRT RADIJO laida „Čempionų pietūs“, LRT.lt