Dabar tas metas, kai ypač norisi šilumos, jaukumo, prisiminti labiausiai palietusius momentus iš vaikystės. Būtent visa tai ir sudėta į senovinių eglutės žaisliukų parodą Biržų muziejuje, pavadintą „Vaikystės nostalgijos“. Didžiulę žaisliukų šeimą parodai patikėjo biržietė, restorano „Avanti“ savininkė Toma Kaveckienė. O muziejininkai savo ruožtu dar kviečia užsukti ir į kalėdinę „Vaistinėlę“ pasišildyti žolelių arbatomis.
Žaisliukai – brangiausias turtas
Suguldžiusi savo didžiausią turtą – senovinius žaisliukus – į minkštus patalus, saugančius nuo pavojaus sudužti, ir išleisdama į kelionę muziejun, Toma Kaveckienė prašė: „Tik nepakiškit jų po stiklu. Tegu skleidžia kalėdinį džiaugsmą spindėdami laisvai“… Išvydusi, kaip muziejininkai išpildė jos prašymą, apsidžiaugė: žaisliukai supasi ant medinių „eglučių“, sukabintų parodų salėje Pilies arsenale, ant gyvos žaliaskarės, įsitaisiusios prie židinio.
– Man Kalėdos – labai didelė šventė. Turiu begalę kalėdinių atributų, visada džiaugiuosi juos čiupinėdama, pirkdama, gaudama dovanų, – kalbėjo Toma.
Rinkti žaisliukus ji pradėjo ne nuo senovinių, bet nuo naujų.
– Kai gyvenau Vilniuje, buvo gražu, kas nauja. Bet kai pati sukūriau šeimą, kai prieš šešerius metus gimė sūnus, atėjo poreikis turėti savo šeimos tradicijas. Man šie senoviniai žaisliukai labiausiai asocijuojasi su mano vaikyste, su mano močiute. Ji mirė labai anksti, ir aš nelabai ką atsimenu. Atsimenu vienintelį dalyką: labai gražius eglutės žaisliukus. Bet gyvenimas ėjo sava vaga: vieni žaisliukai dužo, kitiems dar kažkas nutiko, dar kitus paveldėjo ne mano mama, o kiti giminaičiai. Ir galiausiai viskas nukeliavo į šiukšlių konteinerį. Tai todėl turėjau didelį norą atkurti prisiminimus iš močiutės namų, – sakė Toma.
Po truputį, padedant draugams, pažįstamiems, perkant aukcionuose vaikystės prisiminimai susikaupė žaisliukų pavidalu.
Muziejininkai parodoje įkurdino apie tris šimtus eglutės žaisliukų. Bet jų Tomos Kaveckienės šeimoje – daugiau kaip penki šimtai. Tačiau svarbiausia – ne tai.
– Surinkti juos parodai buvo sunku. Vieni jų yra darbe, nes puošiame restoraną, kiti – namuose. Apžiūrėjus visas pakampes tikrai susirinktų apie penkis šimtus, – šypsojosi Toma. – Bet ne skaičius esmė. Esmė yra jausmas, kurį žaisliukai suteikia. Tai yra mano brangiausias turtas, aš jį laikau arčiausiai savęs, tai yra… po lova.
Kolekcija savo žaisliukų Toma vadinti nenori.
– Tai – ne kolekcija. Tai – to laikmečio, šeimos tradicijų prisiminimas. Kasmet mes jais puošiame eglutę namuose, darbe. Jie tam ir yra, kad jais džiaugtumės, o ne gulėtų po lova. Labai smagu, kad per šias Kalėdas dauguma žaisliukų gali pasirodyti muziejuje, – sakė Toma.
Pats brangiausias parodoje esantis žaisliukas Tomai atsiėjo šimtą eurų, nors šiais metais, pasak Tomos, jis kainuotų jau kur kas brangiau.
Tomos Kaveckienės žaisliukų šeima sukėlė daug prisiminimų ir sentimentų biržiečiams, kurie atėjo į parodos atidarymą. Daug kas dar kaip savo akį saugo trapius vaikystės prisiminimus, puošia jais savo kalėdines egles namuose. O kai kas ir prisipažino, kad taip pat kaip ir Toma, žaisliukus renka ir turi sukaupę nemažas kolekcijas.
O kad vakaras būtų dar jaukesnis, gitara grojo ir dainas dainavo Loreta Gasiūnaitė.
Visi kviečiami į kalėdinę „Vaistinėlę“
Padėkojusi Tomai ir Loretai, muziejaus direktorė Edita Lansbergienė kvietė į kitą muziejininkų įrengtą erdvę – kalėdinę „Vaistinėlę“ Pilies pirmojo aukšto galerijoje išgerti arbatos ir paragauti naminio pyrago.
Jau ne pirmus metus Pilies pirmojo aukšto galerijoje muziejininkų kalėdiniam laikotarpiui įrengiama arbatinė tapo populiari tarp biržiečių. Šiemet muziejininkai arbatinei pasirinko „Vaistinėlės“ temą. Todėl, kad dar pavasarį BENU vaistinės vedėja Lina Bajorienė, kraustydama vaistinės rūsį, pasiūlė muziejui senų vaistinės indų, kur kažkada buvo laikomi ir gaminami vaistai. Jie ir tapo puikiomis kalėdinėmis dekoracijomis.
O muziejaus direktorės Editos surinktos ir sudžiovintos vaistinės žolelės arbatai biržiečių ir miesto svečių kalėdinėje „Vaistinėlėje“ lauks kasdien. Gerdami arbatą, „Vaistinėlės“ lankytojai galės patys išrašyti receptus ir pakabinti juos ant eglutės. Tik receptai turi būti ne paprasti, o – linkintys laimės!
Vijolės Nikšienės ir Dovilės Bekerienės nuotr.
